Vengrijos parlamento rinkimai – istorinis iššūkis Viktoro Orbano „Fidesz“
Vilnius, balandžio 12 d. (BNS). Vengrijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, kurie gali užbaigti šešiolika metų trunkantį ministro pirmininko Viktoro Orbano valdymą.
Šis balsavimas yra atidžiai stebimas visame pasaulyje dėl išskirtinės V. Orbano įtakos ir jo statuso – jis laikomas svarbiausiu JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) bei Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Europos Sąjungoje (ES).
Vengrijos lyderio pasitraukimas tiek Vašingtone, tiek Maskvoje būtų vertinamas kaip nesėkmė. JAV dešinieji V. Orbaną mato kaip krikščioniškojo nacionalizmo vėliavnešį, o Rusijai jis yra naudingas dėl ES paramos priemonių Ukrainai vilkinimo ir blokavimo.
Leidinio POLITICO apklausų duomenys rodo, kad premjeras atsidūrė rimtame pavojuje: jo varžovas Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras) ir jo vadovaujama centro dešiniųjų partija „Tisza“ šiuo metu turi solidžią persvarą.
Visgi apklausų skaičiai nebūtinai tiesiogiai virsta vietomis parlamente dėl itin sudėtingos Vengrijos rinkimų sistemos. Dauguma rinkėjų balsuoja tiek už kandidatą savo apygardoje, tiek už partijos sąrašą, o apygardų ribos buvo perbraižytos siekiant naudos valdančiajai partijai.
Prognozės rodo, kad P. Magyaro partija „Tisza“ gali surinkti apie 49 proc. balsų – tai yra 10 procentinių punktų daugiau nei V. Orbano „Fidesz“, kuriai prognozuojama 39 proc. parama. Tačiau istorinė patirtis rodo, kad rinkėjų ketinimai ne visada sutampa su galutiniais rezultatais: 2022 metais, prognozuojant įtemptą kovą, „Fidesz“ vis tiek sugebėjo iškovoti konstitucinę daugumą.
Vengrijos parlamente yra 199 vietos. 106 iš jų užpildomos vienmandatėse apygardose, o likusios 93 – pagal nacionalinius sąrašus. Vietų paskirstymą dar labiau komplikuoja 2011 metų reforma, kuri į sistemą įtraukė „nugalėtojo premijos“ elementą.
Tai yra viena labiausiai ginčijamų Vengrijos rinkimų sistemos dalių, dar labiau sustiprinanti pirmaujančios partijos pozicijas. Įprastai kompensaciniai mechanizmai skirti pralaimėjusių kandidatų balsams, tačiau Vengrijoje papildomų balų gauna ir nugalėtojai.
Skirstant sąrašo vietas, prie partijos rezultato pridedami nugalėtojo apygardoje surinkti „pertekliniai“ balsai – skirtumas tarp jo gauto balsų kiekio ir antroje vietoje likusio varžovo rezultato. Tai reiškia, kad balsai, kurie jau užtikrino pergalę apygardoje, antrą kartą „dirba“ partijos naudai skirstant sąrašo mandatus, taip dar labiau išpučiant laimėtojo persvarą.
Balsavimo apylinkės atsidaro 6 val. (7 val. Lietuvos) laiku ir užsidaro 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku. Pirmųjų preliminarių rezultatų tikimasi sulaukti praėjus valandai nuo apylinkių uždarymo, tačiau dėl sudėtingos skaičiavimo metodikos tikslesnis vietų pasiskirstymas paaiškės tik apie vidurnaktį.
Rinkimų baigtį taip pat gali nulemti rekordinis užsienyje gyvenančių vengrų aktyvumas. Paštu balsuoti užsiregistravo beveik 500 tūkst. piliečių, o dar per 90 tūkst. vengrų balsuoja ambasadose ir konsulatuose.
Anksčiau paštu balsuojantys rinkėjai, ypač gyvenantys Rumunijoje ir Serbijoje, stipriai palaikė V. Orbaną, tačiau šiais metais P. Magyaras aktyviai siekė pervilioti ir šią rinkėjų dalį, kritikuodamas kaimyninių šalių politiką etninių vengrų atžvilgiu.
Analitikai teigia, kad jei V. Orbanas pralaimės, tai bus tektoninis lūžis Vidurio Europos politikoje, galintis iš esmės pakeisti ES santykius su Rusija ir JAV.
[email protected], Užsienio naujienų skyrius