Vilnius, sausio 17 d. (BNS). Pirmą kartą posėdžiausianti naujos sudėties Valstybės gynimo taryba (VGT) penktadienį ketina aptarti gynybos finansavimą, divizijos kūrimo planus, ginkluotės įsigijimus ir galimą jų ankstinimą.

Taip pat turėtų būti kalbama apie siūlymą Lietuvai trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

„VGT nariai svarstys Lietuvos kariuomenės divizijos vystymo, siūlymo dėl Lietuvos pasitraukimo iš Otavos konvencijos, kitus su valstybės gynyba susijusius klausimus“, – BNS nurodė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis.

Anksčiau Lietuvos pareigūnai yra sakę, kad trauktis iš šios konvencijos reikėtų drauge su kitomis regiono valstybėmis.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės. Ukraina taip pat yra viena iš 164 konvencijos, kuria sutinkama nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų, signatarių.

Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys narės.

Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad nuo priešpėstinių minų dažnai neproporcingai nukenčia civiliai, jas naudojant pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir trukdoma atsigauti po konflikto, nes užminuota teritorija tampa nesaugi ir nenaudojama.

Pasak krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, VGT taip pat reikia sutarti dėl kai kurių kariuomenei skirtų įsigijimų paankstinimo.

„Ir jeigu kalbame apie diviziją iki 2030 metų, jau ėmėmės veiksmų – tiek finansinių, tiek politinių, tiek bendraujant su gamintojais, kad galėtume paankstinti tam tikrus įsigijimus. Aš labai tikiuosi, kad po sausio 17 galėsime turėti ir tikslesnių atsakymų“, – yra sakiusi socialdemokratė.

Šiemet biudžete gynybai numatyta skirti apie 2,5 mlrd. eurų arba kiek daugiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau naujajai Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą apie 800 mln. eurų, pasiskolinus visą numatytą sumą asignavimai krašto apsaugai galėtų pasiekti 4 proc. BVP.

Lietuva siekia iki 2030 metų sukurti diviziją.

Iki šiol planuota, kad šiai divizijai skirti vokiški tankai Lietuvą pasiektų etapais nuo 2029 metų iki 2034-ųjų, tačiau, pasak D. Šakalienės, Lietuva dar šiemet atliks avansinį mokėjimą, kad vokiškų tankų „Leopard“ Lietuvą gautų iki 2030-ųjų. Lietuva iš viso perka 44 tokios karinės technikos vienetus.

Tai bus pirmasis VGT posėdis, kuriame dalyvaus premjero Gintauto Palucko Ministrų kabineto nariai, naujasis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius