Vilniaus vicemeras: šiemet mokyklose trūksta mažiau pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų (papildytas)
papildymai visame tekste, suskirstyta skyreliais
Vilnius, rugpjūčio 31 d. (BNS). Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas sako, kad prieš šiuos mokslo metus mokyklose sumažėjo švietimo pagalbos specialistų ir pedagogų trūkumas, o situacija stabilizavosi.
„Mums mokyklos šiemet indikuoja prieš rugsėjo 1 dieną, kad švietimo pagalbos specialistų trūkumas yra sumažėjęs. 2023–2024 metai buvo įtraukiojo ugdymo reformos metai, tada matėme labai didelį poreikį švietimo pagalbos specialistams. Dabar matome, kad tas poreikis yra sumažėjęs, stabilizavęsis“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė vicemeras.
„35 proc. mokyklų atsakė, kad trūksta pedagogų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kai pernai apie tokį trūkumą kalbėjo beveik pusė – 49 procentai“, – teigė jis.
Tokius duomenis rodo savivaldybės kasmet prieš mokslo metų pradžią vykdoma jai pavaldžių mokyklų ir darželių apklausa, šiemet ją užpildė beveik visos 214 švietimo įstaigų. Iš viso jų sostinėje – 237.
Teigiama, jog ypač sumažėjo lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų trūkumas: per metus jų poreikis sumažėjo atitinkamai nuo 20 iki devynių ir nuo 15 iki septynių mokytojų.
Pasak Vilniaus savivaldybės, prie pokyčio prisideda vykdoma „Pradedu mokyti Vilniuje“ programa, pedagogų studijų finansavimas ir birželį startavusi „Mokau Vilniuje“ platforma, per pirmuosius mėnesius padėjusi mokykloms rasti daugiau nei 50 pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų.
Vis dėlto jauni pedagogai mokyklose vis dar sudaro nedidelę dalį visų mokytojų ir siekia 7,5 proc., o pensinio amžiaus – 12,3 procento.
Savivaldybės teigimu, artimiausiais metais daliai mokytojų išėjus į pensiją, didžiausias specialistų poreikis numatomas matematikos, gamtos mokslų, užsienio kalbų, istorijos ir menų srityse.
Sklandus priėmimas
Anot V. Mitalo, priėmimas į sostinės mokyklas šiemet įvyko sklandžiai.
„Iš viso gavome 27 tūkst. 590 prašymų. Pagal duomenis, mes matome, kad Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose šiais mokslo metais mokysis apie 72 tūkst. 600 moksleivių. Kai praėjusiais mokslo metais buvo 71 tūkst. 508“, – kalbėjo vicemeras.
Jo teigimu, bendras moksleivių skaičius Vilniaus miesto savivaldybės pavaldumo mokyklose nuosekliai auga. Kita vertus, šalies demografinės tendencijos matomos ir sostinėje, nes pirmokų skaičius mažėja.
Vicemero teigimu, nuo šio rugsėjo 262 iš trečiųjų šalių atvykę pradinukai Vilniuje mokysis mokyklose lietuvių kalba. Nuo naujų mokslo metų aštuoniose rusakalbėse sostinės mokyklose taip pat steigiamos klasės, kuriose ugdymas vyks lietuvių kalba.
Jis taip pat pastebėjo, jog per keletą metų antros rusų kalbos besimokančių skaičius Vilniuje sumažėjo nuo 16 tūkst. iki beveik 7 tūkst. pernai mokslo metais.
„Matome, kad kitų užsienio kalbų, ypač ispanų, populiarumas Vilniuje yra labai didelis, labai staigiai augantis, kartu su tuo Vilniaus mieste auga ir vokiečių bei prancūzų antros užsienio kalbos pasirinkimai“, – pastebėjo V. Mitalas.
Įstaigų rekonstrukcijos
Per penkerius metus savivaldybė planuoja rekonstruoti daugiau nei dešimt esamų mokyklų, šiais mokslo metais darbai bus vykdomi Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Vilniaus Šeškinės pradinėje mokykloje, Vilniaus „Vyturio“ pradinėje mokykloje ir Vilniaus Fabijoniškių gimnazijoje.
Rekonstrukcijų metu mokiniai laikinai bus perkelti į prie Ozo parko esančias „Simbiocity“ biurų patalpas, kurios vasarą buvo pritaikytos ugdymui.
Be jau pradedamų rekonstrukcijų, Vilniuje per artimiausius kelerius metus bus pastatytos keturios naujos mokyklos ir penki darželiai.
„Taip pat, kaip žinote, yra Vokiečių brigados klausimai Vilniaus mieste sprendžiami. Ateities gatvėje mes atidarysime suremontuotas naujas laikinas patalpas vokiečių brigados karių vaikams ir naują stadioną Fabijoniškėse, – kalbėjo V. Mitalas. – Taip pat jau esame paskelbę tarptautinės architektūrinės idėjos konkursą nuolatinei mokyklai ant Išganytojo kalvos, kuri galėtų būti pastatyta maždaug iki 2030 metų integruojant darželį, mokyklą į vienas patalpas.“
BNS rašė, kad Vokietija ketina Lietuvoje iki 2027 metų pabaigos dislokuoti 4–5 tūkst. karių. Dalis Vokietijos brigados karių į šalį atvyko ar ketina atvykti su šeimomis.
Be to, savivaldybėje vykdoma švietimo valdymo pertvarka ir steigiamas naujas Švietimo ir jaunimo departamentas, pradėsiantis veikti nuo spalio 1 dienos.
Autoriai: Karolina Ambrazaitytė, Paulius Perminas
[email protected], Lietuvos naujienų skyrius