patikslintas vardas 13 pastraipoje – turi būti Raimondas

Vilnius, birželio 29 d. (BNS). Lietuvos apeliacinis teismas, pirmadienį pradėjęs iš esmės nagrinėti žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamąją bylą, antradienį ketina apklausti patį V. Antonovą.

Teismas tenkino į posėdį atvesdinto gegužę Prancūzijos Lietuvai išduoto V. Antonovo prašymą suteikti jam teisę pasisakyti.

„Teismas apklaus Vladimirą Antonovą, taip pat teismas prideda prie bylos apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, ištirsime juos. (...) Teismas šiandien Vladimiro Antonovo apklausos nepradės, rytoj turėsite galimybę pateikti savo paaiškinimus“, – teismo posėdyje sakė Apeliacinio teismo teisėja Aušra Bielskė. 

V. Antonovas pirmadienį prašė suteikti jam teisę pasisakyti – apklausti jį kaip įtariamąjį byloje.

„Noriu pasisakyti ir duoti parodymus, tačiau sutrumpinti įrodymų tyrimą“, – rusiškai per vertėją teismo posėdyje sakė V. Antonovas.

Jo advokatas Aivaras Alimas posėdyje pabrėžė, kad V. Antonovas neginčija faktinių pirmosios instancijos teismo aplinkybių bei nemato pagrindo atlikti viso tyrimo, kuris buvo baigtas jam už akių. Vis dėlto advokatas nurodė, kad nuteistasis sutinka ne su visais jį už akių nuteisusio pirmosios instancijos teismo argumentais.

Prokuroras Darius Stankevičius pritarė, kad V. Antonovą apklausti būtų svarbu siekiant geriau įvertinti byloje surinktus duomenis.

„Vladimiras Antonovas iki šiol procese nedalyvavo, akivaizdu (...), kad jis turėtų būti apklaustas, (...) tai svarbios aplinkybės ir duomenys teismui, (...) norinti visapusiškai ištirti šią bylą“, – posėdyje sakė D. Stankevičius.

„Tai yra tam tikra teisingumo pergalė, nes kiekvienas teisiamas asmuo turi teisę būti išklausytas, gintis, turėti gynėją“, – vėliau žurnalistams sakė prokuroras.

Jis pabrėžė, jog remiantis V. Antonovo advokato prašymu galima teigti, kad teisiamasis pripažįsta faktines bylos aplinkybes – nusikalstamą „Snoro“ bankrotą, turto pasisavinimą ir iššvaistymą bei kitas nusikalstamas veikas.

„Akivaizdu, kad didelio kažkokio perversmo (po V. Antonovo apklausos – BNS) byloje (...) neturėtų būti, bet teisingumą vykdo teismas“, – teigė D. Stankevičius.

V. Antonovo apklausai pritarė ir „Snorui“ atstovaujantys advokatai.

Prašo bylą perduoti nagrinėti iš naujo

Tuo metu kito teisiamojo – buvusio akcininko Raimondo Baranausko – teisme nebuvo, jis teisiamas už akių. Pasak Generalinės prokuratūros, jo tarptautinė paieška vyksta jau 15 metų, o paskutinė jo žinoma buvimo vieta yra Rusija.

R. Baranausko advokatė Alfreda Pūkienė žurnalistams pakartojo tą patį, ką sakė balandį – kad su nuteistuoju nepalaiko jokio ryšio.

Teismas nagrinėja V. Antonovo, R. Baranausko ir dar du susijusių asmenų skundus, Vilniaus apygardos teismui pernai lapkritį jiems už akių skyrus po 10,5 metų laisvės atėmimo.

Buvę „Snoro“ akcininkai teisiami dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo veikiant organizuotoje grupėje, piktnaudžiavimo tarnyba.

Teisėjos A. Bielskės teigimu, V. Antonovas apeliaciniame skunde nurodė nieko nežinojęs apie Vilniaus apygardos teismo priimtą nuosprendį, neturėjęs galimybių pasirinkti gynėjo, neturėjęs ryšio su teismo paskirtu advokatu, o tai reiškia, kad jis tinkamai negalėjo pasirinkti gynybos strategijos šioje sudėtingoje byloje.

„Reiškiamas pagrindinis reikalavimas priimti išteisinamąjį nuosprendį (...), baudžiamąjį nuosprendį perduoti nagrinėti iš naujo, (...) suteikiant Vladimirui Antonovui tinkamas teises į gynybą“, – teismo posėdyje sakė A. Bielskė.

Anot teisėjos, skunde taip pat teigiama, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo nenagrinėjo 2008–2011 metais vyravusios ekonominės krizės poveikio „Snorui“, nenustatė ryšio tarp V. Antonovo ir R. Baranausko veiksmų ir siekio gerinti banko finansinę būklę, o juos nepagrįstai sutapatino su tiesiogine tyčia.

Pasak skundo, pirmosios instancijos teismo yra veikiau preziumuojamas, o ne įrodytas veikimas organizuotoje grupėje, įžvelgtina būtinybė įvertinti platesnį politinį ir institucinį kontekstą dėl galimo politinio persekiojimo.

A. Alimas teismo taip pat prašė leisti atlikti bausmę nelaukiant teismo sprendimo, tačiau šis prašymas pirmadienį dar nebuvo nagrinėtas.

Pasak A. Bielskės, R. Baranausko atstovų skunde taip pat prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį neįrodžius, kad buvo padaryti nusikaltimai, neva pavedimai rodė veikimą banko interesais, o liudininkai pabrėžė, kad sandoriai buvo įprasti bankų veikloje.

Kaltinami pasisavinę didelės vertės turtą

Kaip rašė BNS, už piktnaudžiavimą, labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą, dokumentų klastojimą, nusikalstamą bankrotą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą ir apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį V. Antonovui ir R. Baranauskui už akių skyrė po 10,5 metų laisvės atėmimo.

Jie nuteisti už aštuonis tyčinius nusikaltimus. V. Antonovas taip pat pripažintas pagrindiniu nusikaltimų organizatoriumi. Abiem kaltinamiesiems priteista atlyginti 375,18 mln. eurų žalą, nurodyta  konfiskuoti 105 mln. eurų vertės jų nusikalstamu būdu įgyto turto. Abiem buvo išduoti Europos arešto orderiai.

Be to, teismas nurodė areštuoti jų turtą Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje. Areštas taikomas, kol nebus atlyginta priteista žala. 

Nuteistųjų gynėjai apygardos teismo sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui. 

Skelbta, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas pasisavino turto už 509,18 mln. eurų, „Snorui“ ir jo kreditoriams padarė žalos už 466,67 mln. eurų, dar 14,5 mln. eurų iššvaistė.

Kaip rašė BNS, vykdant Lietuvos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį Prancūzijoje kita pavarde besislapstęs V. Antonovas pernai gruodį sulaikytas vakarų Prancūzijoje, o gegužės 13 dieną Prancūzijos kasacinis teismas atsisakė priimti jo skundą ir galutinai leido išduoti Lietuvai.

V. Antonovas pirmosios instancijos teismo taip pat buvo pripažintas pagrindiniu nusikaltimų organizatoriumi.

Autoriai: Lukas Juozapaitis, Dominykas Biržietis

Redaktorė Roma Pakėnienė

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius