papildymai visame tekste

Vilnius, liepos 28 d. (BNS). Lietuvos pasieniečiai nefiksavo galimai iš Baltarusijos įskridusio bepiločio orlaivio, pirmadienį nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

„Šiuo atveju mes būtent to objekto įskridimo į Lietuvos oro erdvę nefiksavome. Priminsiu, kad pagal kompetenciją VSAT neturi oro erdvės stebėjimo sistemų, o sienos stebėjimo sistemos, kurios prie Baltarusijos arba prie Rusijos sienos, yra skirtos sienos stebėjimui ir kontrolei“, – per spaudos konferenciją Vidaus reikalų ministerijoje teigė jis.

R. Liubajevas pabrėžė, kad VSAT neatsako už oro erdvės kontrolę, stebėjimą ir gynybą.

Anot jo, pagal Vyriausybės patvirtintą algoritmą, jeigu pasieniečiai vizualiai fiksuoja objektą arba jeigu koks nors objektas fiksuojamas per jų stebėjimo sistemą, informacija apie tai perduodama atitinkamoms institucijoms – Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei, Karinėms oro pajėgoms.

„Ir toliau visus veiksmus, kurie yra susiję su šio objekto įskridimu į Lietuvos oro erdvę, jau koordinuoja Karinės oro pajėgos“, – teigė R. Liubajevas.

Turi tik karabinų

Kita vertus, pasak jo, dronų aptikimas ir neutralizavimas nėra vienos institucijos problema. Vado tvirtinimu, ją reikia spręsti visoms tarnyboms kompleksiškai.

Pasieniečių vadas teigė, kad jo vadovaujami pareigūnai turi priemonių kovoti su kontrabandai skirtais dronais.

„Mes turime antidroninę įrangą, kurios pagalba galime, tarkime, jį neutralizuoti, nusodinti arba tas dronas gali prarasti ryšį su operatoriumi ir tiesiog nukristi. Tokiu atveju mūsų pareigūnai vyksta į įvykio vietą ir tada organizuojamos tam tikros priemonės, kad galima būtų sulaikyti kontrabandininkus, kurie atvyksta pasiimti prekes“, – aiškino R. Liubajevas.

Anot jo, VSAT pareigūnai taip pat turi galimybę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš droną arba kitą objektą, jeigu jis kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai.

„Bet specialiųjų priemonių jų naikinimui, kinetiniam naikinimui, be šturmo karabinų, kurie šiai dienai yra naudojami mūsų tarnyboje, mes neturime“, – pabrėžė jis.

„Reikia suprasti, kad panaudojant šturmo karabiną, nedaug yra galimybių neutralizuoti  kinetinėmis priemonėmis objektą, kuris dideliu greičiu skrenda aukštai“, – pridūrė vadas.

Manoma, kad jau nukrito

Lietuvos policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko teigimu, pirmąjį pranešimą apie skrendantį objektą netoli Medininkų Vilniaus rajone Bendrasis pagalbos centras gavo 5.55 val. iš gyventojų.

„Po šio pranešimo, maždaug per 15 minučių gauti dar keturi pranešimai. Ir iš jų turinio, ir iš gavimo koordinačių, patvirtinta, kad tai yra tikra informacija, nustatyta to objekto judėjimo kryptis, apie tai nedelsiant informuotos visos Lietuvos policijos pajėgos atkreipti dėmesį ir, žinoma, priimtas sprendimas per gyventojų informavimo sistemą nedelsiant išsiųsti pranešimą visiems Lietuvos gyventojams būti budriems“, – sakė policijos vadovas.

Iš viso sulaukta apie 30 pranešimų dėl pastebėto bepiločio orlaivio.

Tuo metu socialiniuose tinkluose gyventojai nurodė drono garsą girdėję dar prieš 5 valandą.

Anot komisaro, pagal gautą informaciją nebuvo įmanoma nustatyti nei atstumo, kurį tas objektas gali nuskristi, nei jo pavojingumo lygio.

„Iš kiekvieno pranešimo bandome atstatyti to objekto judėjimo kryptį ir galbūt galimą nukritimo vietą. Dalinamės šia informacija su Lietuvos kariuomene, ji vykdo to objekto paieškos veiksmus“, – tvirtino A. Paulauskas.

Anot jo, naujausias pranešimas apie pastebėtą objektą gautas iš centrinės Lietuvos dalies, arčiau Kauno. Kadangi daugiau signalų apie to drono judėjimą nebesulaukiama, pareigūnai daro prielaidą, kad jis nukrito.

Kritiką dėl informavimo atmeta

Kaip skelbė BNS, apie į Lietuvą įskridusį droną pirmadienio rytą pranešta į gyventojų telefonus atsiuntus informacinius pranešimus truputį po 7 valandos.

Lietuvos karinės oro pajėgos tvirtino objektą fiksavusios jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, apie jį informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui. Anot kariuomenės, labiausiai tikėtina versija, kad tai – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas rusų orlaivis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla nesutiko, kad gyventojų informavimas apie galimą pavojų užruko.

Jis sakė, kad informacija, jog reikės gyventojams siųsti informacinį pranešimą, iš Nacionalinio krizių valdymo centro gauta po 6 valandos.

„Pajungėme serverius, aktyvavome sistemą ir laukėme galutinio sprendimo, kada ta žinutė turi būti išsiųsta, laukėme pačios žinutės turinio. Vos gavus žinutės turinį ir gavus pavedimą ar leidimą, sakykime, iš Nacionalinio krizių valdymo centro, ta žinutė išsiųsta visoje Lietuvos teritorijoje“ – teigė R. Požėla.

Jo duomenimis, šiek tiek po 7 val. pranešimą buvo gavę apie 95 proc. mobiliojo operatoriaus „Bitė“ vartotojų, apie 90 proc. – „Telia“ ir 99 proc. – „Tele 2“.

„Dar vienas momentas, kurį būtina pabrėžti, kad gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema nėra tik žinučių siuntimas. Tai yra ir sirenos. Ir tikrai gavus informaciją apie pavojaus realumą, pagal veikiančius algoritmus, tikrai būtų jungiamos sirenos ir žmonės būtų gavę dar papildomą informaciją, kad reikia įsijungti Lietuvos radiją, kurio pagalba būtų galima girdėti nurodymus ir pavedimus (...) Tokio pavedimo nebuvo, todėl išsiųsta tik žinutė su atitinkamu turiniu“, – teigė PAGD vadovas.

Tai antras kartas šį mėnesį, kai fiksuojamas iš Baltarusijos į Lietuvą įskridęs bepilotis orlaivis.

Kaip rašė BNS, liepos 10 dieną bepiločiam orlaiviui įskridus į Lietuvos teritoriją, iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau paaiškėjo, jog Lietuvos sieną kirto Rusijoje gaminamas į „Shahed“ vizualiai panašus dronas „Gerbera“, skirtas apgaudinėti oro gynybą.

Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė, kad arčiau sienos su Baltarusija bus dislokuojama papildomų oro gynybos pajėgumų.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius