Vilnius, lapkričio 10 d. (BNS). Vilniaus universiteto (VU) Idėjų kalvės atliktas tyrimas rodo, kad dabartinė švietimo sistema teikia per mažai dėmesio kritinio mąstymo ugdymui, siekiant geresnių rezultatų būtina suderinti programas, pamokų turinį ir egzaminų užduotis.

Universiteto atstovų teigimu, nepriklausomai nuo švietimo vizijos ir jos įgyvendinimo būdų, mokymo darna yra būtina sėkmės prielaida.

„Idėjų kalvė yra Lietuvos atsparumo idėjų kalvė. Ką atspari visuomenė turėtų gebėti, tai būti atspari dezinformacijai, melagienoms, populizmui ir, beje, to pačio reikalauja ir dirbtinio intelekto buvimas“, – pirmojo Idėjų kalvės trumpraščio pristatyme antradienį kalbėjo iniciatyvos koordinatorė Guoda Azguridienė.

„Sakom, kad nebereikia tos matematikos kaip instrumento, yra skaičiuotuvas, yra dirbtinis intelektas, (...) bet tai yra kaip vienas būdų išmokti mąstyti“, – kalbėjo ji.

VU Idėjų kalvė – iniciatyva, kurios tikslas yra nagrinėti valstybės atsparumui svarbius klausimus, analizuoti ir teikti galimų sprendimų siūlymus.

Pirmasis Idėjų kalvės tyrimas „Giluminė ateities transformacija – tik pasiekus einamąją darną, – dėl švietimo kokybės gerinimo krypčių“ – tarpdisciplininė analizė, kurioje pristatyta švietimo sistemos visuma ir aspektai, kuriuos koreguojant per gana trumpą laikotarpį galima tikėtis teigiamo poveikio.

„Mūsų tikslas, (...) ne formuoti konkrečią politiką, čia ne mūsų vis dėlto funkcija, bet veikti sprendimų priėmimo kontekstą analizėmis, alternatyvų apmąstymu, galimų sprendimų tam tikromis gairėmis, ne tiek siūlyti gatavus sprendimus, bet kelti klausimus ir formuoti diskusijų lauką“, – teigė VU rektorius Rimvydas Petrauskas.

Egzaminų užduotys neatitinka programinių tikslų

Analizėje remtasi VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų atliktu 2004–2024 metų matematikos valstybinių brandos egzaminų (VBE) užduočių tyrimu.

Siekta nustatyti užduočių turinio ir kognityvinio sudėtingumo tendencijas, įvertinti, nuo ko priklausė ir kaip kito tikimybė mokiniui išspręsti egzamino užduotis, taip pat išsiaiškinti, kiek egzaminai atitiko matematikos programoje numatytus tikslus, uždavinius ir mokinių pasiekimus.

„Atsakant į šiuos klausimus, mes rėmėmės vienu svarbiu instrumentu, (...) tai žinių gylio matavimas – kokio mąstymo reikia, norint atlikti užduotį“, – kalbėjo VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimas Norvaiša.

Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu matematikos VBE paprasčiausių uždavinių proporcija augo. Jų padaugėjo nuo 20 proc. iki 38 proc., tuo metu sudėtingesnio lygio užduočių sumažėjo nuo 26 proc. iki 8–20 procentų.

Taip pat nustatyta tikimybės mokiniams išlaikyti egzaminą statistiškai reikšminga mažėjimo tendencija nuo maždaug 49 proc. iki 24,9 procento.

Be to, duomenys nepalaiko hipotezės, kad matematikos VBE kasmetinį rezultatų svyravimą lemia vien didesnis egzaminą laikančiųjų skaičius.

Anot tyrėjų, sėkmės tikimybė mažėjo visais žinių gylio lygmenimis, o tai rodo, kad „silpsta ne tik strateginis mąstymas, bet ir baziniai skaičiavimo įgūdžiai“.

„Taigi turime mokslu grįstą įrodymą, kad prasti egzamino rezultatai yra nulemti ne per sunkių ar juo labiau sunkėjančių užduočių. Priežasčių reikia ieškoti pačioje švietimo sistemoje. Labai tikėtina, kad tai galioja ne vien matematikos atveju“, – teigiama tyrime.

Pasak R. Norvaišos, analizė parodė, jog tarp matematikos programoje numatytų tikslų ir to, kas tikrinama valstybiniuose brandos egzaminuose, trūksta dermės.

Nors programoje numatytas matematinio ir statistinio raštingumo ugdymas, 2025 metų VBE užduotyse atsispindėjo tik nedidelė dalis šių tikslų. Be to, iš 25 išskirtų programoje numatytų pasiekimų egzaminui išlaikyti buvo reikalingi tik šeši.

Sistemos subalansavimo kryptys

VU Idėjų kalvė išskiria tris pagrindines dabartinės švietimo sistemos problemas: nedarnų ugdymo procesą, aiškios atsakomybės už švietimo sistemos valdymą trūkumą ir augantį mokytojų trūkumą, kurį vis labiau lemia ne atlyginimai, o netinkamos darbo sąlygos.

Tyrime pateikiamos septynios pagrindinės švietimo sistemos subalansavimo kryptys.

Siūloma siekti didesnės dermės tarp mokymo programų turinio, pamokose dėstomos medžiagos ir egzaminų užduočių, mažinti mokymo programų apimtį, daugiau dėmesio skiriant dalyko supratimui, kritiniam mąstymui ir žinių taikymui.

Taip pat kurti atvirą egzaminų užduočių duomenų bazę, kurioje mokslininkai ir mokytojai galėtų teikti užduotis, o specialistai vertintų jų kokybę ir atitiktį programoms, bei grąžinti mokytojams ištaisytus egzaminų darbus kartu su apibendrinimais ir rekomendacijomis, kad jie galėtų įvertinti mokinių spragas ir atitinkamai koreguoti mokymą.

Be to, būtina siekti, kad edukacinė tikrovė labiau atitiktų jaunų žmonių, nusiteikusių imtis mokymo, lūkesčius, mažinti rinkimų ciklo įtaką švietimo sistemai ir atnaujinti partijų susitarimą dėl švietimo politikos.

„Aišku, keičiantis politikams, atsiranda rizika, kad pasikeis kryptis (švietimo sistemos – BNS). Bet, kita vertus, tas nacionalinis susitarimas, kuris buvo padarytas, jis turi tam tikrą tęstinumą, bent jau dėl atlyginimų garantavo“, – sakė G. Azguridienė.

„Mes manom, kad dabar yra pats laikas įvertinti, kas ten buvo pasiekta, kas nebuvo pasiekta. Ir kadangi yra laiko ir nereikia daryti paknopstom, pradėti galvoti, ką įtraukti, kokius įsipareigojimus iš valstybės pusės įtraukti, kas yra jos valioje, pavyzdžiui, biurokratijos reikalavimų sumažinimas“, – kalbėjo ji.

Anot G. Azguridienės, sutelkus dėmesį į ugdymo kokybę, o ne paruošimą VBE, pagerėtų ir kitų patikrinimų rezultatai.

Autorė Karolina Ambrazaitytė

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius