Vilnius, balandžio 22 d. (BNS). Konstituciniam Teismui (KT) praėjusią savaitę atvėrus kelią skirtingų ir vienos lyties poroms per teismus registruoti partnerystę, kelios žinomos LGBTIQ bendruomenės poros BNS patvirtino ketinančios pasinaudoti tokia galimybe.

Vis dėlto joms rengiantis įteisinti santykius, išlieka ne iki galo aišku, kokiomis tiksliai garantijomis galės naudotis partneriai.

Vietoj piršlybų – „ar eisi su manimi į teismą“?

Konstitucinis Teismas uždegė žalią šviesą registruoti lyčiai neutralią partnerystę, kai paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją, kai 24 metus neįvykdė Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos.

Nors Civiliniame kodekse buvo numatyta tik vyro ir moters partnerystė, KT konstatavo, jog tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes diskriminuoja poras dėl seksualinės orientacijos.

Įpareigojęs Seimą teisiškai sureguliuoti partnerystės klausimą, KT nurodė, kad kol jis nėra priimtas, nesusituokusios poros turi teisę registruoti bendrą gyvenimą kreipdamosios į teismą.

Tiesioginiame „15min“ eteryje KT spendimą išgirdęs ir susigraudinęs Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko BNS patvirtino, kad su partneriu ketina pasinaudoti atsiradusia proga.

„Mes suprantame, kad kelias yra labai sunkus, nežinomas, dėl to mes šiuo metu konsultuojamės su teisės firma ir, jeigu bus teigiamas atsakymas, mes planuojame pasinaudoti šia galimybe“, – BNS sakė V. Simonko.

„Suprantame, kad bus daug iššūkių, nes kaip jau dabar matome, niekas negali tiksliai pasakyti, kokia tiksliai procedūra bus“, – pridūrė jis.

Su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite gyvenanti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė BNS taip pat patvirtino, kad ruošiasi kreiptis į teismą.

„Daugiau detalių pasakyti dabar negaliu, tik pajuokausiu, kad jeigu anksčiau mūsų bendruomenės žmonės sakydavo, ar tekėsi už manęs, tai dabar klausiam: ar eisi su manimi į teismą?“ – teigė J. Juškaitė.

„Kokių nors praktinių dalykų dar neaptarėme, vis tiek reikia surašyti dokumentus teismui. Įsivaizduoju, kad tos formos neturėtų būti labai sudėtingos, ir teismai dėl formalių priežasčių neturėtų jų atmetinėti“, – sakė ji.

Advokatų profesinė bendrija „Constat“ soclainiuose tinkluose pranešė, kad nemokamai padės LGBTIQ poroms parengti reikalingus dokumentus teismams.

Gali tekti bylinėtis

Vis dėlto kol kas lieka neaišku, kokioje apimtyje partnerystė galės būti taikoma, kol nėra ją reglamentuojančio atskiro įstatymo.

Civiliniame kodekse iš dalies apibrėžti tik partnerių turtiniai santykiai, tačiau nėra reglamentuotos paveldėjimo, tarpusavio išlaikymo, sveikatos būklės susižinojimo, teisių ir pareigų auginant vaikus ir kitos sritys.

Tai pabrėžė ir Konstitucinis Teismas, nurodęs, kad Seimas turi nustatyti tokį reguliavimą, pagal kurį teisinė apsauga partneriams būtų pakankama ir apimanti tiek turtinius, tiek ir kitus, neatsiejamus nuo šeimos gyvenimo, aspektus.

Pasak advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokato Donato Murausko, taip Konstitucinis Teismas įpareigojo į partnerystę Lietuvoje žiūrėti plačiai.

„Tokiu atveju galima sakyti, kad teismai, konstatuodami partnerystę, kol ji nėra tiksliai apibrėžta įstatyme, galės ją traktuoti plačiau nei tik turtinių santykių aspektu. Bet čia bus labai individualizuota ir tas gali lemti papildomą bylinėjimąsi teismuose“, – BNS sakė advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas.

V. Simonko BNS teigė nerimaujantis, kiek pastangų ir pinigų kainuos norimų teisių užsitikrinimas per teismus.

„Šis kelias bus brangus, – sakė Gėjų lygos pirmininkas. – Net jeigu užregistruos mūsų partnerystę, jeigu mums reikės tam tikrų paslaugų ar garantijų, suprantame, kad kiekvienu atveju turėsime kelti naujas bylas ir tai gali tęstis iki begalybės.“

„Tai, kas susituokusioms poroms veikia automatiškai, mes turėsime kiekviename žingsnyje įrodinėti per teismus“, – pridūrė jis.

J. Juškaitė sakė, kad tokia situacija paradoksliai gali lemti ir tai, jog partnerystę iki Seimui priimant įstatymą Lietuvoje bus galima taikyti itin plačiai.

Pasak jos, tam yra teisinių prielaidų, nes šiuo metu, skirtingais skaičiavimais, Lietuvoje galioja nuo 60 iki kelių šimtų įstatymų, kur minimi partneriai, jų teisės ar garantijos.

„Iš esmės reikia pasidaryti normalų auditą, kur kokiuose įstatymuose yra paminėta partnerystė. Tam tikra prasme tas KT nutarimas sukuria tokią, švelniai tariant, šlubuojančią partnerystę, dėl to jis ir pasisakė, kad reikia papildomo Seimo įsikišimo priimant atskirą įstatymą“, – BNS sakė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

„Kita vertus, paradoksalu, kad, įsijungus normoms, kurios yra numatytos kituose įstatymuose, tos partnerių teisės ir pareigos, net palyginti su Civilinės sąjungos įstatymo projektu, bus gerokai platesnės“, – kalbėjo ji.

Mažiausiai du keliai

Tiek Seimo valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos atstovai teigia suprantantys pareigą sureglamentuoti partnerystę, bet yra ne vienas būdas tai padaryti.

Kaip skelbė BNS, praėjusios Seimo kadencijos konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius yra įveikęs pateikimo stadiją. Šio įstatymo priėmimui trūksta dviejų balsavimų.

Šis projektas laikomas konservatyvesniu, nes jame artimą ryšį turintys žmonės nėra susiejami su šeimos sąvoka.

Tuo metu praėjusios kadencijos Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, tačiau teikti jo priėmimui nesiryžta dėl balsų stokos.

Minėtame projekte numatyta, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Šio įstatymo projekto priėmimas yra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą.

Autorius Saulius Jakučionis

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius