Vilnius, kovo 6 d. (BNS). Laikinų paliaubų Ukrainoje atveju Rusija per trejus–penkerius metus būtų pasirengusi ribotam kariniam konfliktui Baltijos jūros regione, teigia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą penktadienį pristačiusi Lietuvos žvalgyba.

Anot Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD), jeigu karas Ukrainoje tęstųsi, Rusija riboto masto konfliktui regione pasiruoštų per šešerius–dešimt metų.

Jeigu Rusija su Ukraina pasirašytų taikos sutartį ir Vakarai panaikintų Maskvai sankcijas, ribotam konfliktui Baltijos jūros regione Maskva pasirengtų per vienerius–dvejus metus, o plataus masto kariniam konfliktui su NATO būtų pasiruošusi per šešerius–dešimt metų.

„Lietuvos ir regiono saugumo situacija tiesiogiai priklauso nuo Rusijos karo prieš Ukrainą eigos, nes tai lemia Rusijos galimybes didinti savo karinę galią“, – teigiama grėsmių vertinime.

„Kol Rusijai tenka skirti beveik visus turimus pajėgumus karui prieš Ukrainą, jos galimybės kelti karinio pobūdžio grėsmes kitoms valstybėms yra apribotos“, – rašoma jame.

Vis dėlto net ir kariaudama Rusija vykdo kariuomenės reformą, dėl to auga kariniai pajėgumai Kaliningrado srityje ir prie rytinių NATO sienų, tvirtina žvalgyba.

Anot jos, riboto konflikto prieš Baltijos regiono valstybes atveju Rusija gebėtų bent pradiniame konflikto etape susikurti regioninį pranašumą.

„Tai gali skatinti Kremlių panaudoti karinę jėgą klaidingai įvertinus situaciją ir tikintis, kad NATO negebės laiku reaguoti, konfliktą pavyks lokalizuoti ir greitai baigti Rusijai palankia linkme, kaip saugiklį pasiliekant branduolinį atgrasymą“, – rašoma grėsmių vertinime.

Kaliningrade pajėgos išlieka mažesnės

Lietuvos žvalgyba nurodo, kad Rusija geba palaipsniui įgyvendinti 2022 metų gruodį paskelbtus kariuomenės plėtros planus.

Remiantis jais, palei rytinių NATO valstybių sienas brigados plečiamos iki divizijų ir formuojami visiškai nauji kariniai junginiai.

Anot žvalgybos, Rusijoje vykdoma ginkluotųjų pajėgų plėtra apima ir Kaliningrado sritį – čia dislokuota jūrų pėstininkų brigada plečiama į diviziją, tolesnėje perspektyvoje numatomas ir kitų papildomų dalinių formavimas.

VSD ir AOTD rašo, kad šiuo metu Kaliningrado srityje dislokuota Rusijos karinė grupuotė išlieka laikinai susilpnėjusi.

„Didžioji dalis sausumos komponento karių ir kovos technikos yra išvežta kariauti prieš Ukrainą. Sausumos komponento dalinių nuolatinės dislokacijos vietose Kaliningrado srityje yra likę šauktiniai ir nedidelis profesinės tarnybos karių skaičius“, – teigiama grėsmių vertinime.

Anot jo, didžioji dalis Rusijos kariuomenėje naujai formuojamų vienetų nėra visos sudėties ir vystomi dalimis, nes trūksta karinio personalo, kovos technikos ir infrastruktūros.

Karo pramonė siekia savarankiškumo

Dokumente taip pat rašoma, kad Rusijos karo pramonė rengiasi naujam plėtros etapui.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos vadovybė mobilizavo didelius resursus, kad išplėstų karui reikalingos ginkluotės ir technikos gamybą, ir šiuo metu karo pramonė patenkina bent minimalius poreikius visose ginkluotės srityse, teigia žvalgyba.

Pasak jos, įvairiuose sektoriuose toliau vykdoma modernizacija, statomi nauji gamybos pajėgumai, o šių investicijų rezultatai turės ilgalaikių pasekmių.

„Pasibaigus karui, Rusijos karo pramonės kompleksas pereis į kitą plėtros etapą – valstybė toliau rems sritis, reikalingas ilgalaikei konfrontacijai. Perskirstant finansavimą, dalis išsipūtusios, karo reikmėms skirtos pramonės turės persiorientuoti arba susitrauks“, – nurodo VSD ir AOTD.

„Tai turės pasekmių ir globaliam saugumui – atsiras ginklų perteklius, kuris gali būti realizuotas vykstant konfliktams visame pasaulyje“, – tvirtina institucijos.

Anot jų, Rusijos karo pramonės nepriklausomybė nuo technologijų iš užsienio yra vienas didžiausių Maskvos prioritetų, šaliai jau pavyko rasti nemažai alternatyvų Vakarų technologijoms, jų ieškoma kryptingai.

Vis dėlto kai kuriose srityse, ypač elektronikos komponentų, reikalingų aukštosioms technologijoms, Rusijos priklausomybė yra didelė ir ilgalaikė.

Rusijos modernizacijai būtini Vakarų gamybos didelio tikslumo prietaisai ir įranga, kurių nuosavai gamybai organizuoti reikia dešimtmečių investicijų.

Dalį tokių technologijų Rusija perima iš Kinijos, tačiau augančią priklausomybę nuo Kinijos Rusijos vadovybė taip pat laiko rizikinga, rašoma grėsmių vertinime.

„Nors mažai tikėtina, kad Rusija pasivys Vakarus aukštųjų technologijų srityje net ir ilgalaikėje perspektyvoje, jos technologinis atsparumas Vakarų sankcijoms, labai tikėtina, padidės jau vidutinėje perspektyvoje“, – teigia žvalgyba.

GRU ir FSB operacijų taikinyje

Lietuvos žvalgyba taip pat įspėja, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) tęsia diversijų planavimą ir įgyvendinimą. Per pastaruosius trejus metus Vakarų valstybėse užkardytos kelios dešimtys tokių operacijų.

„GRU turi specialiai diversijų ir nužudymų įgyvendinimui parengtus padalinius, kurie, nepaisant operacinių nesėkmių, labai tikėtina, toliau planuoja ir koordinuoja tokio pobūdžio operacijas“, – rašoma ataskaitoje.

Anot jos, pasitelkdama labiau patyrusius asmenis, GRU siekia Vakarų valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įgyvendinti pavojingesnes operacijas, galinčias sukelti didesnę žalą gyventojų saugumui.

Žvalgybos vertinimu, šiuo metu vienais pagrindinių GRU operacijų taikinių tampa Ukrainą remiantys asmenys ir iš Rusijos dėl kritikos režimui pasitraukę prezidento Vladimiro Putino oponentai.

„Regione esančiose valstybėse ši tarnyba organizavo jau ne vieną operaciją, kurių metu panaudojo buitiniuose įrenginiuose užmaskuotus savadarbius užsidegančius prietaisus ar sprogmenis. Sėkmingas Lietuvos institucijų ir užsienio partnerių bendradarbiavimas iki šiol leido užkardyti planuojamas operacijas ir sulaikyti jų vykdytojus“, – teigiama grėsmių vertinime.

Anot jo, ir toliau grėsmę patiria nuolat į Rusiją ir Baltarusiją keliaujantys tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiai. Jie rizikuoja būti įkalinti arba verbuojami šių valstybių tarnybų.

Sankcijos ir apribojimai apsunkina Rusijos žvalgybos tarnybų galimybes vykdyti žmogiškąją žvalgybą prieš Lietuvą, todėl jos naudojasi turimomis galimybėmis verbuodamos per sieną vykstančius žmones.

„Dviejuose šiuo metu veikiančiuose pasienio kontrolės punktuose su Kaliningrado sritimi Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) aktyviai siekia tarp keliaujančių asmenų nustatyti potencialius taikinius žvalgybos veiklai prieš Lietuvą. FSB pareigūnai, siekdami užmegzti ar įtvirtinti bendradarbiavimą, naudojasi šių asmenų poreikiu vykti į Rusiją verslo ar asmeniniais tikslais, pavyzdžiui, lankyti gimines, tvarkyti su nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus“, – teigia Lietuvos žvalgyba.

Ji ataskaitoje pateikė konkretų atvejį, kai verslo reikalais į vykdavęs Lietuvos pilietis sulaukė Rusijos pasienio pareigūnų dėmesio. Juos domino informacija apie Rusijoje besilankančius buvusius Lietuvos pareigūnus, ukrainiečių diasporą Lietuvoje, karinės technikos judėjimas ir panašiai.

„Trečiųjų šalių piliečiams FSB taiko spaudimą bendradarbiauti grasinant draudimu atvykti į Rusiją“, – nurodoma ataskaitoje.

Lietuvos žvalgybos institucijos grėsmių vertinimus pristato kasmet.

Autorius Saulius Jakučionis

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius