2024.04.19 08:02 |Kategorija:  Cover news
IMAGO/rech / IMAGO/Rech

Svarbiausi faktai apie Lietuvoje gamyklą planuojančią statyti „Rheinmetall“ - BNS APŽVALGA

Vilnius, balandžio 19 d. (BNS). Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ planuojant Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą, BNS pateikia pagrindinius faktus apie dar 19-ojo amžiaus pabaigoje įkurtą Vokietijos koncerną, kuris taptų vienu didžiausių investuotojų šalies istorijoje bei didžiausiu gynybos pramonės investuotoju. 

Tarp akcininkų – JAV investicijų fondai ir bankai, „Societe Generale“

Vokietijos mieste Diuseldorfe įsikūrusi „Rheinmetall AG“– pagrindinė „Rheinmetall“ grupės bendrovė. Grupę pernai sudarė 218 įmonių Vokietijoje ir už jos ribų.

Praėjusių metų pabaigoje 66 proc. „Rheinmetall“ akcijų valdė instituciniai investuotojai, iš kurių 37 proc. – Šiaurės Amerikoje, 21 proc. – Europoje, 8 proc. – likusioje pasaulio dalyje. 

22,6 proc. bendrovės akcijų valdo privatūs akcininkai, 11,1 proc. – kiti investuotojai, 0,3 proc. – pati įmonė.    

Tarp didžiausių „Rheinmetall“ akcininkų – pasauliniai investicijų valdytojai: 10,97 proc. turi seniausias Prancūzijos bankas „Societe Generale“, 5,56 proc. – JAV investicijų bendrovė „BlackRock“, 5,17 proc. – investicijų bankas „Bank of America“.

Po 4,99 proc. akcijų valdo JAV investicijų valdymo bendrovė „Wellington Management Group“, JAV finansinių paslaugų įmonė „Capital Group Companies“ bei vienas didžiausių JAV investicijų fondų FMR LLC („Fidelity Investments“), 4,69 proc. – JAV bankas „Goldman Sachs“, 3,83 proc. – Šveicarijos bankas UBS.

Pernai kovą „Rheinmetall“ buvo įtraukta į prestižinį Vokietijos akcijų indeksą DAX, kurį sudaro 40 pirmaujančių šalies bendrovių. 

 „Rheinmetall“ plečia pajėgumus Europoje, PAR, Australijoje 

„Rheinmetall“  gamyklas turi 12-oje pasaulio šalių: be Vokietijos, taip pat  Austrijoje, Šveicarijoje, Rumunijoje, Kanadoje, JK, JAV, PAR, Australijoje, Ispanijoje, Italijoje bei Vengrijoje. 

Vengrijoje, Zalaegersege, pernai rugpjūtį atidaryta naujausia koncerno gamykla, kurioje gaminamos šios šalies pajėgoms skirtos pėstininkų kovos mašinos „Lynx“. Vengrijoje kyla dar dvi naujos koncerno gamyklos – Varpalotos mieste statoma amunicijos gamykla, o Segede kovo pabaigoje pradėtos transportui skirtų elektronikos komponentų gamyklos statybos. 

Vasarį amunicijos gamykla pradėta statyti ir šiauriniame Vokietijos Unterliuso mieste, „Rheinmetall“ pramonės komplekse. Planuojama, kad 2025 metais joje bus pradėti gaminti NATO standarto 155 mm kalibro sviediniai, o gamybos apimtys turėtų pasiekti 200 tūkst. sviedinių per metus.

„Rheinmetall“ vadovybė kovą pranešė bent keturias gamyklas planuojanti statyti ir Ukrainoje – jos gamintų šaudmenis, karines transporto priemones, paraką ir priešlėktuvinę ginkluotę.

Be to, Vokietijoje, Ispanijoje, PAR, Italijoje, Australijoje bei Rumunijoje „Rheinmetall“ planuoja didinti pajėgumus. Balandžio pradžioje koncernas pranešė, kad netrukus Rumunijoje atidarys karinės įrangos, naudojamos Ukrainos kovoje su Rusijos pajėgomis, techninės priežiūros centrą.

Šiemet tikisi padidinti pajamas 39 proc. iki 10 mlrd. eurų 

„Rheinmetall“ grupės konsoliduoti pardavimai pernai augo 12 proc. iki 7,18 mlrd. eurų (2022 metais – 6,41 mlrd. eurų), iš kurių 76 proc. gauta už Vokietijos ribų. Nepaisant to, jog tikėtasi 7,4–7,6 mlrd. eurų pajamų, grupė rezultatą vis tiek įvardija kaip rekordinį.  

Šiemet koncernas tikisi rekordinių 10 mlrd. eurų pardavimų – 39 proc. didesnių nei pernai.   

Daugiausia pajamų pernai gauta Europos šalyse (išskyrus Vokietiją) – 47,4 proc. (3,4 mlrd. eurų), Vokietijoje – 24 proc. (1,72 mlrd. eurų), Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose – 11,4 proc. (817 mln. eurų), Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje – 8,3 proc. (594 mln. eurų) kituose regionuose – 8,9 proc. (642 mln. eurų).

„Rheinmeall“ skelbia pernai smarkiai padidinusi transporto sistemų, ginkluotės bei amunicijos pardavimus, o tam įtakos turėjo ir dėl karo Ukrainoje išaugusi paklausa. Be to, koncernas pernai rugpjūtį įsigijo Ispanijos gynybos pramonės įmonę „Expal Systems“. 

„Dėl to buvo gerokai išplėsti gamybos pajėgimai, ypač artilerijos, minosvaidžių, vidutinio kalibro amunicijos. „Rheinmetall“ dar labiau išplėtė savo, kaip svarbaus NATO ginkluotųjų pajėgų tiekėjo, poziciją“, – skelbia bendrovė.   

Pernai, palyginti su 2022 metais, „Rheinmetall“ pardavimai Ukrainai šoktelėjo 18 kartų iki 594 mln. eurų. 

„Rheinmetall“ taip pat nori 2025 metais visose Europos gamyklose pagaminti iki 700 tūkst. artilerijos sviedinių – šiemet šis skaičius sieks 400–500 tūkst., o iki Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais – 70 tūkst.  

Grupės pelnas iki mokesčių ir palūkanų (EBIT) pernai siekė 968 mln. eurų, arba 29,6 proc. daugiau nei 2022-aisiais. 

Akcijų vertė per dvejus metus šoko daugiau nei 5 kartus  

2022-ųjų vasarį Rusijos pradėta invazija į Ukrainą, padidėjusios Europos šalių išlaidos gynybai ir išaugusi gynybos pramonės reikšmė padidino „Rheinmetall“ akcijų rinkos vertę. 2022 metų vasario 25 dieną bendrovės akcijos pabrango 5,4 proc. iki 101,2 euro, o tų pačių metų kovo 28 dieną pirmą kartą istorijoje jų vertė peržengė 200 eurų ribą.    

Vokietijos elektroninėje platformoje „Xetra“ koncerno akcijų vertė trečiadienį siekė 531,8 euro. 

„Rheimnetall“ nuo 2013 metų vadovauja Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris). Be jo, „Rheinmetall“ valdyboje taip pat dirba Peteris Sebastianas Krause (Pėteris Sebastianas Krauzė) ir bendrovės finansų vadovė Dagmar Steinert (Dagmar Štainert).

Autorius Giedrius Gaidamavičius

Redaktorė Roma Pakėnienė

[email protected], Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 
 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, balandžio 19

2024.04.19 07:50
Užsienio naujienos 2024.04.19 07:50
2024.04.19 07:27
Užsienio naujienos 2024.04.19 07:27
2024.04.19 06:40
Užsienio naujienos 2024.04.19 06:40
2024.04.19 06:15
Užsienio naujienos 2024.04.19 06:15
2024.04.19 06:12
Įvairenybės, kultūra 2024.04.19 06:12
2024.04.19 05:35
Lietuvos politika 2024.04.19 05:35
2024.04.19 05:06
Lietuvos politika 2024.04.19 05:06
 
2024.04.16 11:30 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2024-04-16

Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl Šiaurės–Pietų jungčių. Praėjusią savaitę Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikime jo dalyviai dalijosi siaubo istorijomis apie negerėjančią padėtį dėl jungčių tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų šalių. Norint nukeliauti iš Gdansko į Salonikus, pavyzdžiui, lauktų komplikuota 52 valandų kelionė traukiniu ir autobusu. Iš Hamburgo į Neapolį, kuriuos skiria maždaug toks pat atstumas, galima nuvykti per 20 valandų keturiais greitaisiais traukiniais.

Šios spragos pamažu užsiveria, tačiau nepakankamai greitai. Jų lopymas buvo 3SI tikslas nuo pat jos įkūrimo 2015 metais lenkų ir kroatų iniciatyva. Po daugybės susitikimų tai vis dar tėra tik ambicijos. Nesunku suprasti, kodėl. 3SI – ne tarptautinė organizacija. Ji neturi nei teisinės bazės, nei biudžeto, nei sekretoriato. Pirmininkavimas rotuojamas kasmet tarp 13 iniciatyvos narių prezidentų: Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Slovėnijos, Austrijos, Kroatijos, Rumunijos, Graikijos (naujausios narės) ir Bulgarijos.

Tokia struktūra (arba jos nebuvimas) garantuoja nevientisą lyderystę. Skiriasi šalių vadovų charakteris ir efektyvumas. Jų pareigybės svoris varijuoja nuo simbolinio posto (Vengrija ar Graikija) iki realios įtakos (Lietuva). Priklausomai nuo vidaus politikos, prezidentai gali glaudžiai bendradarbiauti su savo vyriausybėmis ar konfliktuoti su jomis. Čekija anksčiau būdavo konflikto tarp šių valdžios šakų pavyzdžiu, o Lenkijoje viskas būdavo sklandu. Dabar viskas atvirkščiai.

Todėl 3SI, nepaisant visų jos užmojų, neišnaudoja savo potencialo. Pastaruosius devynerius metus ji primena nemylimą našlaitį, permetinėjamą iš vienų globėjų kitiems. Kai kurie jų yra nepaprastai meilūs. Kiti – išsiblaškę arba visiškai aplaidūs. Vaikas yra paliegęs ir sutrikęs. 

Šiemet viršūnių susitikimą organizavę lietuviai puikiai pasistengė ir per trumpą laiką surengė ne tik įprastą viršūnių susitikimą, bet ir didelę verslo konferenciją (aš pirmininkavau atidarymo sesijai). Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė 25 šalių delegacijas, įskaitant 10 šalių vadovų. Japonija tapo nauja „strategine partnere“ ir prisijungė prie šį statusą turinčių Europos Komisijos, Vokietijos ir Jungtinių Valstijų. Prieš pat susitikimą buvo išvengta spąstų: kitais metais vietoj abejonių keliančios Vengrijos susitikimo šeimininke bus Lenkija.

Kinijos komunistų partija vis dar palaiko nerimą keliančius draugiškus ryšius su Vengrijos ir Serbijos politikais, tačiau platesnio masto nuogąstavimai dėl Pekino įtakos regione sumažėjo. Šios pastangos, pradėtos 2012 metais, buvo sutelktos į sistemą, pagal kurią 16 buvusių komunistinių šalių, prie kurių vėliau prisijungė ir Graikija, varžėsi dėl Pekino malonės. Dabar šis Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių bendradarbiavimas atrodo lyg „popierinis tigras“. 

Tačiau esminiai klausimai niekur neišnyko. Kur pinigai? Daugiašalės plėtros organizacijos, tokios kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas ir Šiaurės investicijų bankas, jau atlieka gana gerą darbą ieškodamos tinkamų projektų ir juos remdamos. 3SI nesurinko daug papildomų lėšų. Ji taip pat nesugeneravo naujos politinės valios keisti prioritetus. Neįtraukus ES nepriklausančių šalių, apribojama jos aprėptis ir įtaka.

Karas Ukrainoje, kuri kol kas nėra iniciatyvos narė, suteikia dar daugiau skubos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo svarbiausias svečias Vilniuje. Kol konferencijos dalyviai gėrėjosi žydinčiomis sakuromis šalia vietos, kur vyko konferencija, Charkivą ir kitus Ukrainos miestus siaubė bombos ir raketos. Europai atkuriant savo gynybą, jai skubiai reikia geresnės infrastruktūros, didesnio atsparumo ir greitesnio karinio mobilumo 3SI regione. Pagalba Ukrainai ir jos atstatymui po karo suteikia didelių galimybių.

Kitas aukščiausiojo lygio susitikimas Lenkijoje bus svarbus išbandymas, neabejotinai parodysiantis ir Varšuvos entuziazmą šiam projektui. Našlaičiui reikia tinkamų namų. 

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: