Vilnius, liepos 2 d. (BNS). Aukščiausi šalies politikai ketvirtadienį Prezidentūroje aptars Konstitucijos nuostatą, draudžiančią Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.

Kaip BNS nurodė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis, susitikime be šalies vadovo dalyvaus Seimo ir Vyriausybės vadovybė, parlamento frakcijų seniūnai.

Susitikimas vyks šalyje suintensyvėjus diskusijoms dėl pagrindinio šalies įstatymo pakeitimo, kuomet gegužę G. Nausėda vetavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, pagal kurį būtų sudaryta galimybė į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.

Tokį sprendimą šalies vadovas grindė prieštara Konstitucijai.

Pagrindinis šalies įstatymas numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

G. Nausėda, parlamento vadovas Juozas Olekas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius yra sakę neatmetantys diskusijos dėl pagrindinio šalies įstatymo keitimo.

Tai palaiko ir dalis opozicijos, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas yra pažadėjęs partijos politikų paramą, jei valdantieji imtųsi keisti Konstituciją.

Klausimą kiek skeptiškiau sutiko „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentarai.

Tuo metu kandidatas į premjerus, socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius sakė manantis, kad tą numatantis straipsnis tiesiog turėtų būti išbrauktas.

Konstitucijai pakeisti reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 parlamentarai iš 141.

Pernai apie galimybę keisti pagrindinį šalies įstatymą buvo užsiminusi tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tada ji sakė, kad apie tai reikėtų galvoti, jei sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje.

Diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo skatina ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) kovą pristatyta idėja kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.

„Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, jog JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje. Pasirodžius šiai informacijai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad vykstančiose diskusijose Lietuva nestovi nuošalyje.

Pasak jo, JAV branduolinis ginklas šalyje galėtų būti dislokuotas tik krizės ar karo metu.

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius