Teheranas, balandžio 1 d. (AFP-BNS). Izraelis trečiadienį sudavė naujų smūgių Irano sostinei, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) ruošiantis kreiptis į amerikiečius dėl jau mėnesį trunkančio karo.

D. Trumpas pareiškė, kad šis konfliktas gali pasibaigti per kelias savaites.

Tuo tarpu derybų dėl konflikto išsprendimo statusas išlieka neaiškus.

Vasario 28-ąją JAV ir Izraelio smūgiais Iranui prasidėjęs konfliktas išsiplėtė visame regione. Tai sukėlė sumaištį energijos rinkose ir sukėlė grėsmę pasaulio ekonomikai.

Irano valstybinė televizija pranešė apie atakas prieš Teheraną, kur trečiadienio rytą buvo girdimi sprogimai.

Izraelio kariuomenė patvirtino įvykdžiusi „plačios apimties smūgių bangą“ Teherane. Vėliau ji pranešė perimanti naują raketų ataką iš Irano – pirmą per beveik parą.

D. Trumpas, kurio pareiškimai apie karą būdavo tai itin karingi, tai taikingi, anksčiau sakė, kad karas gali baigtis per „dvi, galbūt tris savaites“.

„Tačiau mes užbaigsime darbą“, – tikino jis.

Baltieji rūmai pranešė, kad trečiadienį 21 val. vietos (ketvirtadienį 4 val. Lietuvos) laiku jis pateiks tautai „svarbią naujausią informaciją apie Iraną“.

Tuo tarpu Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) patikino, kad Islamo Respublika turi „reikiamą valią“ užbaigti karą. Tai, pasak jo, būtų įmanoma, jei Irano priešai garantuotų, kad karas vėl neįsiplieks.

Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Irano Revoliucinė gvardija pagrasino didžiosioms JAV technologijų įmonėms.

Gvardija pareiškė, kad 18 bendrovių, įskaitant „Intel“, „Tesla“ ir „Palantir“, prisidėjo prie ankstesnių Irano lyderių nužudymų, ir perspėjo, kad tolesnių nužudymų atveju šios kompanijos turėtų tikėtis „sunaikinimo“.

Tačiau Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) tvirtino, kad kampanija bus tęsiama. Jis pabrėžė, kad konfliktas „pakeitė Artimųjų Rytų veidą“ ir panaikino Irano balistinių raketų bei branduolinę grėsmes.

„Turėjome veikti ir veikėme, – sakė jis per televizijos transliaciją žydų Pesacho švenčių išvakarėse. – Mes ir toliau triuškinsime teroro režimą.“

Trečiadienį Izraelis pranešė, kad jo oro gynyba reagavo į iš Jemeno paleistą raketą. Izraelio žiniasklaida skelbė, kad ji buvo perimta, apie aukas nepranešama.

Jemeno husių sukilėliai prie karo prisijungė savaitgalį, paleidę raketų į Izraelį. Jie pagrasino laivybai Raudonojoje jūroje, o tai dar labiau apsunkintų prekybą, kurią jau ir taip smarkiai riboja Irano iš esmės uždarytas Hormuzo sąsiauris.

Pataikyta į tanklaivį

Kitame karo fronte Libano sveikatos apsaugos ministerija trečiadienio rytą pranešė, kad per Izraelio smūgius Beiruto pietuose ir netoliese esančioje vietovėje žuvo septyni žmonės. Izraelio kariuomenė nurodė smogusi aukšto rango islamistų grupuotės „Hezbollah“ vadui.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Izraelio kampanija prieš Irano remiamą „Hezbollah“ Libane nusinešė daugiau nei 1,2 tūkst. gyvybių. Daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė, kad nuo karo pradžios smogė „maždaug 7 tūkst. taikinių“. Tarp jų buvo „4 tūkst. teroristų taikinių“ Irane.

Per smūgius buvo eliminuota daugiau nei 2 tūkst. Irano karių ir vadų, teigiama pranešime.

Iranas tęsia atsakomąsias atakas prieš Persijos įlankos valstybes, kurias kaltina tuo, kad jos tarnauja kaip placdarmas JAV rengiant smūgius. Teheranas pagrasino nusitaikyti į gyvybiškai svarbią infrastruktūrą visame regione, įskaitant energetikos objektus.

Kuveito civilinės aviacijos institucija trečiadienį pranešė, kad šios įlankos valstybės tarptautinis oro uostas patyrė Irano dronų ataką. Dėl jos degalų talpyklose kilo „didelis gaisras“.

Bahreino vidaus reikalų ministerija pranešė, kad viename verslo objekte kilo gaisras „dėl Irano agresijos“.

Saudo Arabijos gynybos ministerija nurodė, kad keli dronai buvo perimti ir sunaikinti.

Jungtinės Karalystės (JK) jūrų saugumo agentūra pranešė, kad netoli Kataro sostinės Dohos krantų į vieną tanklaivį pataikė sviedinys. Pranešama apie materialinę žalą, tačiau aukų išvengta.

„Nieko negali padaryti“

Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas), antradienio rytą kalbėdamas su žurnalistais po JAV karių Artimuosiuose Rytuose aplankymo, pažadėjo, kad „ateinančios dienos bus lemiamos“.

„Iranas tai žino, ir kariniu požiūriu jie beveik nieko negali padaryti“, – teigė jis.

JAV centrinė vadavietė (CENTCOM) vėlai antradienį pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame, pasak jos, matyti, kaip pajėgos tiksliąja amunicija atakuoja „požeminius karinius taikinius toli Irano teritorijoje“.

D. Trumpas pirmadienį pagrasino, kad jei Iranas nesutiks su susitarimu, JAV pajėgos „nušluos“ jo naftos gręžinius, pagrindinį Charko salos eksporto terminalą ir, galbūt, vandens gėlinimo įrenginius.

Jungtinės Valstijos nenurodė, su kuo kalbasi Irane, o pastarasis neigia dalyvaujantis derybose.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) televizijos kanalui „al Jazeera“ sakė, kad vis dar gauna žinutes iš JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo (Stivo Vitkofo) „tiesiogiai, kaip ir anksčiau, ir tai nereiškia, kad mes deramės“.

Pagrindiniai Azijos akcijų biržų indeksai trečiadienį šoktelėjo į viršų reaguodami į D. Trumpo pareiškimą, kad karas Artimuosiuose Rytuose baigsis per tris savaites, ir į jo kolegos iš Irano teiginį, kad Teheranas turi „būtinos valios“ jį užbaigti.

Tačiau nors abiejų lyderių pareiškimai suteikė vilties, kad mėnesį trunkanti krizė baigsis, naftos kainos šoktelėjo dėl tebesitęsiančių nuogąstavimų dėl strateginio Hormuzo sąsiaurio blokados.

D. Trumpas pareiškė, kad Prancūzija, Kinija ir kitos šalys, siekiančios galimybių plaukti Hormuzo sąsiauriu, turės „pačios savimi pasirūpinti“. Jis užsipuolė sąjungininkus, kurie atsisakė padėti Vašingtonui užtikrinti saugumą šiame vandens kelyje, kol vyksta kovos.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius