tekstas suskirstytas į dalis, naujos 1 ir 2 pastraipos nuo pabaigos pirmoje teksto dalyje ir 1-5 paskutinės pastraipos antroje teksto dalyje

Vilnius, spalio 15 d. (BNS). Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog planuojamas kitų metų valstybės biudžetas leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų.

„Iš principo taip“, – žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė D. Šakalienė, paklausta, ar biudžetas leidžia vystyti diviziją pagal planą.

Premjerė Inga Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas trečiadienį pranešė, kad gynybai kitų metų biudžete bus siūloma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba beveik 4,8 mlrd. eurų.

„Šiuo metu, ką mes šiandien gavome, (...) tai šitas biudžetas iš esmės yra krašto apsaugos sistemos biudžetas, tai yra atitinkantis iš esmės projekciją, kuri buvo pateikta Valstybės gynimo tarybai sausio mėnesį, kur yra sudėti visi mūsų prioritetai nuo divizijos iki (Vokietijos – BNS) brigados“, – kalbėjo ministrė.

Jos teigimu, siūlomas finansavimas leis išlaikyti esamus pajėgumus, toliau modernizuoti kariuomenę ir atlikti įsigijimus, susijusius su divizijos vystymu.

Vis dėlto, anot D. Šakalienės, numatomi asignavimai neatliepia papildomo finansavimo poreikio, skirto užtikrinti geresnę oro gynybą nuo dronų. Toks poreikis reikštas vasarą po kelių su bepiločiais orlaiviais susijusių incidentų.

„Bet žiūrėsime, nes, kaip ir visi žinote, metų eigoje tam tikrus įsigijimus darant kartais yra galimybė sukeisti vietomis, kartais tiesiog yra galimybė kažkur sutaupyti. Bet iš principo, tai yra tikrai biudžetas toks, su kuriuo galima važiuoti“, – sakė politikė.

„Tai buvo mano tikslas, tai buvo mūsų visos komandos tikslas, kad nestotų kritiškai svarbūs mūsų gynybos darbai“, – pridūrė ji.

Anot D. Šakalienės, 2026 metų gynybos finansavimo poreikis, turint omenyje išaugusį apetitą dėl oro gynybos, siekė 5,76 proc. BVP.

„Tai, kad šiuo metu, šiame derybų etape mes turime 5,38 proc. BVP, (...) leidžia iš esmės patenkinti tą poreikį ir be apčiuopiamos žalos judėti toliau su visais mūsų svarbiausiais projektais“, – sakė ministrė.

„Diskusija koalicijoje gali būti pakankamai aštri“

Anksčiau trečiadienį I. Ruginienė teigė, kad asignavimai skiriami pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius, bet juose bus numatytos lėšos ir dvigubos paskirties projektams, pavyzdžiui, į poligonus vedantiems keliams.

Tai paskatino dalies politikų ir verslo atstovų nerimą, kad gynybos finansavimas yra dirbtinai pučiamas, o kariuomenės plėtrai pinigų neužteks.

BNS rašė, kad šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026-2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. BVP.

Toks finansavimo poreikis argumentuotas siekiu priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų ir iki 2030 metų pilnai išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.

Kitų metų gynybos biudžetas Vyriausybėje bus apsvarstytas ketvirtadienį, o Seime bus pateiktas ateinantį antradienį.

D. Šakalienė prognozavo, kad gynybos biudžeto eilutė svarstant projektą parlamente taps diskusijų objektu netgi tarp valdančiųjų.

„Diskusija koalicijoj gali būti pakankamai aštri, nevyniokime į vatą. Galiu turbūt labai tiesiai pasakyti“, – tvirtino ministrė.

„Keturis ar penkis mėnesius buvo kvestionuojamas kiekvienas žingsnis, kuris buvo daromas iš mūsų pusės, ir sąmokslo teorijų, švelniai tariant, nevyniokime į vatą, netrūko. Dėl visų įsigijimų, dėl visų darbų, kurie buvo daromi krašto apsaugos sistemoje, tai ginklų, aš sakyčiau, pakankamai neblogą arsenalą turi koalicijos partneriai, kurie nėra tokie jau labai dideli krašto apsaugos, kariuomenės ir mūsų gerbėjai“, – pridūrė ministrė.

Konkrečių partnerių ji neįvardijo, bet abejones dėl gynybos finansavimo didinimo yra reiškusi „Nemuno aušra“.

Autorius Saulius Jakučionis

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius