atnaujinimai ir papildymai visame tekste

Vilnius, vasario 26 d. (BNS). Europos Sąjungos Taryba ketvirtadienį nusprendė dar metams pratęsti sankcijas Baltarusijai, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Jos galios tokia pačia apimtimi, kaip iki šiol – jokių pakeitimų nepadaryta. Tai reiškia, kad pratęstos sankcijos ir baltarusiškoms kalio trąšoms, dėl kurių galimo tranzito atnaujinimo Lietuvoje spekuliuota pastaraisiais mėnesiais.

Sankcijos autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui taikomos dėl represijų šalyje, aktyvios paramos Rusijai jos plataus masto kare prieš Ukrainą bei hibridinių išpuolių prieš Europos Sąjungos (ES) valstybes.

„Baltarusijos valdžios politika nesikeičia: toliau persekiojama pilietinė visuomenė, dėl absurdiškų priežasčių įkaitais imami ir į kalėjimus uždaromi Baltarusijos ir užsienio piliečiai, rengiami nauji hibridiniai išpuoliai prieš mus ir mūsų partnerius“, – pranešime sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Baltarusijos teritorija naudojama kariniams tikslams – ten gydomi Rusijos kariai, indoktrinuojami iš Ukrainos pagrobti vaikai, o karinė infrastruktūra pasitelkiama apeiti Ukrainos oro gynybą“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, šis ES sprendimas žymi bendrą bloko „sutarimą išlaikyti spaudimą režimui, atsakingam už sunkius tarptautinius nusikaltimus“.

Šiuo metu sankcijos taikomos 312 Baltarusijos piliečių ir 57 įmonėms bei organizacijoms.

Jų turtas ES yra įšaldytas, ES piliečiams ir bendrovėms draudžiama su jais atlikti finansines operacijas, o į sankcijų sąrašus patekusiems asmenims draudžiama atvykti į bloko teritoriją.

Be to, galioja ir ekonominės sankcijos prekybos, finansų, transporto, energetikos bei kituose sektoriuose – siekiama sumažinti režimo pajamas ir užkirsti kelią sankcijų apėjimui.

Kaip rašė BNS, gruodžio viduryje JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntinys Johnas Coale'as (Džonas Koulas) su Baltarusijos autoritarinio prezidento A. Lukašenkos administracija sutarė dėl dalies politinių kalinių paleidimo ir sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms panaikinimo.

Tuomet politikos stebėtojai ėmė svarstyti, kad Vašingtonas gali imtis spausti ES ir Lietuvą vėl leisti šių trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą.

Kalio trąšų gamybos milžinės „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą ir Klaipėdos uostą vežta iki 2022-ųjų vasario, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, tranzitą sustabdė.

„Belaruskalij“ pernai gruodį dėl to pateikė ieškinį arbitražui ir iš Lietuvos reikalauja atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.

Sankcijas baltarusiškoms trąšoms po kurio laiko pritaikė ir ES.

JAV švelninant poziciją Baltarusijos atžvilgiu, Lietuvos valdančiosios partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad kad grįžti prie svarstymų dėl politinio dialogo su Minsku galima būtų tik po to, kai Europos Sąjunga pratęs Baltarusijai taikomas sankcijas.

Vilniaus ir Minsko santykiai pastaruoju metu – itin sudėtingi.

Gruodžio viduryje Vyriausybė dėl kontrabandinių balionų, kurie trikdo Vilniaus oro uosto veiklą ir kelia grėsmę civilinei aviacijai, paskelbė ekstremaliąją situaciją. Kiek anksčiau – spalį – dėl to laikinai buvo uždaryta siena su Baltarusija.

Nuo gruodžio vidurio incidentų dėl kontrabandinių balionų sumažėjo. Tai pastebėta po D, Trumpo pasiuntinio J. Coale'o vizito Baltarusijoje. Po jo pareigūnas pranešė, kad Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pažadėjo sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius.

Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus laiko hibridine Minsko ataka.

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius