Vilnius, gegužės 15 d. (BNS). Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį skelbs sprendimą antroje senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ byloje prieš Lietuvą, parlamentui laiku nesureagavus į ankstesnius Strasbūro teismo išaiškinimus ir bendrijai nesuteikus pripažinimo.

EŽTT byloje spręs, ar Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnis, numatantis valstybėms besąlyginę pareigą vykdyti šio teismo sprendimus, neužkerta kelio nagrinėti „Romuvos“ skundus pakartotinai.

Taip pat – ar religinės bendrijos kreipimasis susijęs su pirmoje byloje Strasbūro teismo konstatuotais pažeidimais, ar „Romuva“ pateikė naują informaciją, kuri leistų nustatyti naujus pažeidimus.

Kaip skelbė BNS, valstybės pripažinimą „Romuvai“ Seimas suteikė tik pernai gruodį. Tai įvyko po to, kai bendrija antrąkart kreipėsi į EŽTT dėl parlamento pažeistų jos teisių skleisti religiją, diskriminavimo ir negalėjimo nacionaliniuose teismuose skųsti Seimo sprendimo.

Pirmą kartą dėl valstybės pripažinimo „Romuva“ į parlamentą kreipėsi dar 2017 metais. Negavusi pripažinimo, 2019-aisiais organizacija kreipėsi į EŽTT.

2021 metais Strasbūro teismas nusprendė, kad Seimas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Teismas tuomet pažymėjo, jog Lietuvos valdžios institucijos nepagrindė, kodėl „Romuva“ vertintina kitaip nei kitos religinės bendrijos, o Seimo nariai, balsavę prieš pripažinimą, nebuvo neutralūs.

Po šio EŽTT sprendimo 2023-aisiais Seimui vėl nepripažinus „Romuvos“, pernai bendrija antrąkart kreipėsi į EŽTT, išdėstydama jos vertinimu naujas aplinkybes, pagrindžiančias organizacijos poziciją: 2021-ųjų rugsėjo Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostatų, 2023-iųjų gegužę įsigaliojusį šio įstatymo pakeitimą ir bendrijai nepalankų Seimo balsavimą 2023-ųjų rugsėjį.

Galiausiai 2024 metų gruodžio viduryje Seimas suteikė valstybės pripažinimą „Romuvai“.

Kaip rašė BNS, XX amžiuje įkurta „Romuva“ yra daugiausia Lietuvoje veikianti neopagoniškoji religinė bendrija. Savo skelbiamą tikėjimą ji grindžia baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas.

Organizacijos nuostatuose skelbiama, kad pasaulis yra visuotinai gyvas, o gyvybę reikia gerbti bei mylėti. Anot „Romuvos“, gyva yra ir saulė, vanduo, medis, akmuo ir panašiai.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

Autorius Dominykas Biržietis

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius