G. Paluckas remia „aušriečių“ siūlymą viešinti su KGB bendradarbiavusius pareigūnus (dar papildytas)

13:51
2025-02-04
Gintautas Paluckas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
pranešimas suskirstytas į skyrelius, papildyta R. Žemaitaičiu pasisakymu, naujos 10-12 pastraipos

Vilnius, vasario 4 d. (BNS). Premjeras Gintautas Paluckas antradienį pareiškė remiantis koalicijos partnerių „aušriečių“ siūlymą paviešinti Lietuvos institucijoms prisipažinusius su sovietų KGB bendradarbiavusius ir šiuo metu pareigas tebeinančius pareigūnus.

„Aš manau, kad verta apie tai kalbėti ir iš tikrųjų tuos asmenis, kurie dar eina pareigas kažkokias, informaciją apie juos pateikti visuomenei, matyt, būtų prasminga“, – žurnalistams Seime sakė ministras pirmininkas.

Šiuo metu įstatymas prisipažinusiems KGB bendradarbiams garantuoja 75 metų apsaugą nuo viešumo.

„Nemuno aušra“ siūlo išslaptinti su sovietų saugumu dirbusius valstybės politikus, pareigūnus, tarnautojus, teisėjus, karius, žvalgybos pareigūnus, valstybės įstaigų ir įmonių vadovus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus bei politinių partijų narius.

Daliai minimų pareigybių įslaptinimas nebegalioja jau dabar.

Pasak G. Palucko, paviešintų KGB bendradarbių nebūtų daug, nes didesnė dalis jų, praėjus daugiau nei 30 metų po nepriklausomybės atkūrimo, jau yra mirę.

Visgi jis teigė, kad išslaptinimas „leis nuimti įtampą visuomenėje“.

„Kai kurie žmonės vis dar mano, kad Lietuvą vis dar valdo KGB žmonės“, – kalbėjo premjeras.

Kitos koalicijos partnerės – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – lyderis Saulius Skvernelis „aušriečių“ siūlymą komentuoti atsisakė, teigė su juo dar nesusipažinęs.

Vadina „nusikalstama gauja“

Įstatymo projektu feisbuke antradienį pasidalinęs R. Žemaitaitis vėliau išplatino vaizdo įrašą, kur slidinėdamas teigė, kad partijos „duotas pažadas išviešinti KGB dokumentus tiesiog sprogdina Lietuvą“.

„Manau, kad išaušo ta valanda, kai koalicija, kartu „Nemuno aušros“ ir socialdemokratų, turi galimybę įgyvendinti šį projektą ir, galų gale, po šitiek metų mes galėsime matyti politikus, kurie buvo, dirbo su KGB, mes galėsime matyti teisėsaugos institucijų pareigūnus, kurie dirbo su KGB, mes galėsime pamatyti netgi žurnalistus, visuomenės informavimo priemonių skleidėjus, kurie irgi dirbo su KGB, skleidė propagandą, taip naikindami mūsų valstybę, tautą“, – sakė „Nemuno aušros pirmininkas“.

„Mes nenuleisime rankų, toliau kovosime, toliau sieksime, kad Lietuvoje šita nusikalstama gauja, kuri yra dengiama aukščiausiu lygiu, politiniu lygiu, ateitų jiems galas ir jie būtų išviešinti“, – pridūrė jis.

2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tai padariusiųjų duomenys įslaptinti ir saugomi 75 metus.

Tačiau jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Seime buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.

Autorius Saulius Jakučionis

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius