Vilnius, balandžio 22 d. (BNS). Lietuvos centrinio banko (LB) vadovas mano, kad 1 procentiniu punktu padidinus pelno mokestį, bankai neturėtų trauktis, iškelti savo būstines iš Lietuvos ar kitaip keisti savo teisinę formą. 

Gediminas Šimkus pabrėžia, kad šalies bankų sektorius yra vienas pelningiausių Europoje. Be to, anot jo, būtina kurti sąlygas į šalį pritraukti naujų bankų, o tai, anot jo, lemia ne tik pelno mokesčio tarifas, bet ir daug kitų priežasčių. 

„Tai lemia ir verslo augimo galimybės. Čia aš pradėčiau kalbėti apie tai, kad Lietuvos verslo paskolų portfelis yra vienas mažiausių nuo BVP, įmonių taip pat. Mes turime pakankamai aukštas kredito maržas, mažą neveiksnių paskolų dalį“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo G. Šimkus.

„Potencialo augti šitai rinkai yra. Šioje rinkoje yra didelis likvidumas. Tai reiškia, kad remtis vidaus ištekliais irgi yra galimybių. Mes turime aukštą pelningumą – tai reiškia, uždirbti iš šitos veiklos irgi yra galimybių“, – pridūrė LB valdybos pirmininkas.    

G. Šimkaus teigimu, kalbant naujo rinkos dalyvio atėjimą, jo kaštai bankų sektoriuje yra labai dideli, ypač kai kalbama apie fizinį tinklą.

„Svarbu ne tik santykiniai rodikliai, pavyzdžiui, pelningumo rodiklis, bet ir absoliutūs dalykai – sumos, dėl kurių tu darai tam tikrus sprendimus. Jeigu vienam 10 mln. eurų gali atrodyti labai daug, tai kai kuriems, ypač dideliems rinkos dalyviams iš užsienio, tos sumos gali atrodyti pakankamai nereikšmingos“, – teigė LB vadovas. 

G. Šimkus pabrėžė, kad šalies bankų sektorius yra vienas pelningiausių Europoje, todėl bankų pasitraukimo iš Lietuvos jis neprognozuoja. 

„Apie bankų pasitraukimą nelabai kalbėčiau, labiau galvočiau apie tai, kaip pritraukti ir kurti sąlygas, kad ateitų nauji rinkos dalyviai ar įsigytų jau veikiančius rinkos dalyvius. (...) Labiau kalba yra apie tai, kad kai kurie bankai gali keisti veiklos teisinę formą, tai nereiškia banko pasitraukimo, tai reiškia, kad jis veikia šiek tiek kitais pagrindais“, – aiškino LB vadovas. 

Šiuo metu dalis bankų Lietuvoje moka 5 punktais didesnį pelno mokestį negu kitos įmonės – 21 proc., taip pat laikinąjį solidarumo mokestį. 

„Turbūt verta kalbėti apie tai, kad pelno mokestis mokamas nuo pelno. Tai jei yra pelnas, jis mokamas, jei nėra pelno, tai nebūtų mokamas. Čia turbūt atsakymas – tai valstybės pasirinkimas“, – antradienį sakė G. Šimkus.  

Vienam didžiausių šalyje Švedijos kapitalo SEB bankui ketinant sujungti į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus su pagrindine būstine Taline, premjeras Gintautas Paluckas neseniai teigė, kad ši „istorija nebaigta“. 

Pasak G. Šimkaus, Vyriausybės planai didinti pelno mokestį dar 1 proc. punktu situacijos nepablogins. 

„Mano nuomone, 1 proc. pelno mokesčio tarifo padidinimas iš principo nepakeis į blogąją pusę situacijos“, – žurnalistams antradienį sakė G. Šimkus. 

BNS rašė, kad Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 1,02 mlrd. eurų grynojo neaudituoto pelno – 3,2 proc. (31,4 mln. eurų) daugiau nei 2023 metais, kai jis siekė beveik 990 mln. eurų. 

Autorius Giedrius Gaidamavičius

Redaktorė Roma Pakėnienė

[email protected], +370 5 205 85 11, Verslo naujienų skyrius