papildyta nuo 6 pastraipos

Vilnius, rugsėjo 7 d. (BNS). Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergalę regioniniuose rinkimuose vertina kaip nusivylimą, o populistinių jėgų stiprėjimas, anot jo, kelia nerimą.

„Vertinu kaip nusivylimą, turbūt, deja, tai buvo toks nusivylimas, kurį galima buvo prognozuoti, matant tas sociologines apklausas arba nuotaikas Vokietijoje. Na ir tai, ko gero, patvirtina tai, kad užsienio politika toli gražu nėra vienintelė dedamoji, tuomet, kuomet žmonės eina prie balsavimo urnų ir balsuoja“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė šalies vadovas.

„Populistinių jėgų stiprėjimas ir populistinių jėgų įsigalėjimas kai kuriose Vokietijos žemėse kelia nerimą. Ir, be jokios abejonės, gali lemti ir tam tikrus svorio centrus nacionalinėje Vokietijos politikoje artimiausiais metais“, – aiškino jis.

BNS skelbė, kad kraštutinių dešiniųjų partija sekmadienį iškovojo triuškinamą pergalę regioniniuose rinkimuose, tačiau jai pritrūko iki daugumos, kad galėtų suformuoti pirmąją šalies kraštutinių dešiniųjų vyriausybę federalinėje žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Populiarumą prarandančio Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) partija patyrė triuškinamą pralaimėjimą rytinėje Saksonijos-Anhalto žemėje.

Nors rinkimai regioniniai, G. Nausėda vylėsi, kad Vokietijos politika Lietuvos atžvilgiu išliks draugiška ir konstruktyvi.

„F. Merzo ir jo vyriausybės užsienio politika buvo labai aiškiai atpažįstama. Labai nuosekli, tikrai su didele empatija ir pagalba Ukrainai, jos kare prieš agresorę Rusiją, ir Vokietijos politika Lietuvos atžvilgiu buvo ir, tikiuosi, išliks ateityje labai draugiška, labai konstruktyvi. Kaip ir anksčiau, tikimės, kad tie pažadai, kuriuos Vokietija suteikė mums ir mes suteikėme Vokietijai, (...) bus įgyvendinti“, – sakė šalies vadovas.

Anot prezidento, nors populistinių jėgų stiprėjimas gali lemti ir tam tikrų svorio centrų pasikeitimą nacionalinėje Vokietijos politikoje, kai kurie pokyčiai gali būti net teigiami.

„Nes aš tikiuosi, kad bus daugiau sutarimo dėl griežtos migracijos politikos Europos mastu taikymo ir ta mūsų diskusija dėl griežtos migracijos politikos tiek Europos Vadovų Taryboje, tiek kitose institucijose taps konstruktyvesnė. Bet gali būti ir kitokio pobūdžio pokyčių, kuriais mes tikrai taip smarkiai nesidžiaugsime ir ko gero gali sutvirtėti ir gal netgi sugriežtėti Vokietijos pozicija dėl jos prisidėjimo prie ateinančios finansinės perspektyvos“, – svarstė G. Nausėda.

„Dabar po šių rinkimų bijau, kad balsai, kurie kalbės apie tai, kad Vokietija turėtų mažiau prisidėti prie bendrų Europos Sąjungos finansų, šie balsai gali sustiprėti. Tiesiog būkime realistais, bet kuriuo atveju darysime tai, ką galime geriausio, kad biudžetas būtų ambicingas, bet tai nebus taip paprasta“, – teigė prezidentas.

AfD ne kartą pasisakė prieš imigraciją ir yra laikoma Rusijai palankia politine jėga. Sekmadienio rinkimuose ji pelnė 44 proc. balsų, tačiau iki absoliučios daugumos pritrūko trijų mandatų.

Pirmoji žemės vyriausybė būtų didžiausias partijos laimėjimas per visą 13 metų trunkančią AfD istoriją, tvyrant dideliam nepasitenkinimui nacionaline vyriausybe, kuriai vis dar nepavyksta įtikinti rinkėjų, kad ji gali išjudinti stringančią šalies ekonomiką.

Nepriklausomai nuo to, ar AfD galiausiai valdys, minėtas rezultatas yra smūgis F. Merzui, kurio centro dešinės partija Saksonijai-Anhaltui vadovavo 24 metus.

Skirtingai nuo kitų Europos šalių, šiuolaikinėje Vokietijoje dar nebuvo kraštutinių dešiniųjų ar dešiniojo sparno populistų partijos nacionalinėje, federalinės žemės ar didžiųjų miestų valdžioje.

Autorius Vakaris Vingilis

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius