BNS klientų dėmesiui – visas interviu su G. Nausėda bus publikuotas trečiadienį iki 8 valandos

Vilnius, liepos 14 d. (BNS). Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė pasitikintis Lietuvos institucijų vertinimu, kad amerikiečių kalėjimo, kur buvo laikomi įtariamieji terorizmu, šalyje nebuvo.

Jis taip pat sakė nemanantis, kad šią istoriją reikėtų aiškintis iš naujo.

„Tiesą sakant, nežinau, kokie dar tyrimai turėtų suteikti papildomą postūmį šitai istorijai, kuri jau buvo įvertinta, kur buvo atlikti tyrimai, kurie konstatavo, kad tokio kalėjimo nebuvo. Ar nauji tyrimai čia kažką pakeistų, aš labai, labai abejoju“, – interviu BNS sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas teigė nematantis pagrindo nepasitikėti iki šiol atliktų tyrimų išvadomis.

Paklaustas, ar mano, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimas Lietuvoje buvo, jis atsakė: „Vėlgi, galiu sakyti tik tai, ką manau. Manau, kad nebuvo.“

BNS rašė, kad praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priteisė Saudo Arabijos piliečiui Abdui Al Rahimui Husseinui Al-Nashiri 30 tūkst. eurų dėl neteisėto prieš du dešimtmečius vykusio kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje ir įpareigojo Lietuvos valdžią kreiptis į Vašingtoną, siekiant patikinimo, jog įtariamajam terorizmu nebus paskirta mirties bausmė.

Tai buvo trečias panašus EŽTT sprendimas pareiškėjų bylose prieš Lietuvą.

G. Nausėda sakė, kad teismų sprendimai turi būti vykdomi, bet teigė, jog dėl sprendimo dalies, įpareigojančios kreiptis į JAV, „mums reikėtų dar pasitarti“.

„(Vykdymas priklausys nuo – BNS) bendro konteksto“, – teigė prezidentas.

„Iš tikrųjų turime įvertinti ir patį aspektą, kad mes kreipiamės į kitą valstybę su tam tikromis rekomendacijomis, kas gali būti traktuojama ir kaip kišimasis į kitos valstybės vidaus reikalus. Visokių čia yra aspektų ir dėl to nesinorėtų kažkaip (...) neprofesionaliai arba diletantiškai daryti sprendimus. Juos turime daryti įvertindami visą kompleksą dalykų, tame tarpe ir teisinius, ir politinius aspektus“, – kalbėjo jis.

Lietuvos pareigūnai nuosekliai neigia, kad Lietuvoje prieš du dešimtmečius veikė CŽA kalėjimas.

EŽTT jau ne pirmoje byloje konstatuojant priešingai, Lietuvos valdžios atstovai pabrėžia, kad teismas remiasi žmogaus teisių organizacijų nuomone ir jų, o ne oficialių institucijų, atliktais tyrimais.

2018 metais EŽTT pirmą kartą konstatavo, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame kalintas kitas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah, o 2024 metų sausį dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al Hawsawiui priteista 100 tūkst. eurų.

Lietuva oficialiai nepripažįsta, kad jos teritorijoje veikė slaptas CŽA kalėjimas, o EŽTT bylose teikė paaiškinimus, jog patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, veikė ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

2009-aisiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽA sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo.

2014 metais JAV paskelbta Senato ataskaita apie slaptus amerikiečių kalėjimus. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Šiais įrodymais rėmėsi ir EŽTT.

Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o uždarytas 2006 metais, kai šalies pareigūnai atsisakė priimti M. al Hawsawį į vietos ligoninę.

Lietuvos prokuratūra tyrimą dėl galimo CŽA kalėjimo Lietuvoje buvo pradėjusi dar 2010 metais, tačiau po metų jis nutrauktas. Vis tik tyrimas 2015 metais buvo atnaujintas, atsižvelgus į JAV Senato ataskaitą.

Autorius Saulius Jakučionis

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius