papildymai nuo 8 pastraipos

Vilnius, birželio 13 d. (BNS). Daugiau kaip dvi dešimtys Seimo socialdemokratų siūlo naikinti Desovietizacijos komisiją, o sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo perduoti savivaldybėms.

Įstatymą inicijuoja socialdemokratai – Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius bei Seimo Kultūros komiteto vadovas Kęstutis Vilkauskas. Ją parėmė didelė dalis Socialdemokratų partijos frakcijos narių.

Iniciatorių teigimu, funkcijos perdavimas savivaldybėms leis „padidinti sprendimų priėmimo efektyvumą, mažinti administracinę naštą sumažinant institucijų, įtrauktų į sprendimų priėmimą, skaičių bei atsižvelgti į realius įstatyme nurodytų procesų įgyvendinimo terminus“.

Pagal projektą, savivaldybių institucijos surinktų informaciją apie viešuosius objektus, galinčius propaguoti autoritarinius ir totalitarinius režimus, taip pat išnagrinėtų su tuo susijusius gyventojų, organizacijų prašymus ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius priimtų sprendimą.

Jeigu joms pritrūktų informacijos įvertinti, ar viešieji objektai nepažeidžia įstatymo, jos galėtų kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), kad šis pateiktų istorinę-archyvinę pažymą dėl tokių viešųjų objektų.

Tokiu būdu taptų nebereikalinga vadinamoji Desovietizacijos komisija. 

Seimo nutarimą dėl jos sudarymo siūloma pripažinti negaluojančiu.

D. Jakavičiaus teigimu, atsisakyti Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos pirmiausia norima dėl to, kad jos išvados priešina visuomenę.

„Antra, kad tie sprendimai yra galutiniai ir Genocido centro generalinis direktorius turi dėti parašą po jais, o po to dalyvauti teismuose. Trečia, manau, kad savivaldybių tarybos pačios gali priimti sprendimą. Perduokime galutinį sprendimą savivaldybių taryboms“, – BNS sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas.

Anot jo, ne viena Desovietizacijos komisijos išvada sukėlė ir visuomenės pasipiktinimą, ir savivaldybių nepritarimą, ne vienas sprendimas atsidūrė teismuose.

D. Jakavičiaus teigimu, nieko blogo, jeigu vienoje savivaldybėje kuris nors pavadinimas bus pripažintas pažeidžiantis draudimą propaguoti totalitarinius režimus, o kitoje – nepažeidžiantis.

„Ne visose savivaldybėse vienodas žemės mokestis. (...) Vienoks vertinimas Salomėjos Nėries yra Vilkaviškyje arba Petro Cvirkos – Jurbarke, kitoks vertinimas gali būti kitose savivaldybėse“, – sakė politikas.

Anot jo, siūlomas desovietizacijos procesas turėtų nuraminti visuomenę, nes bendruomenės turės galimybę susitarti.

„Savivaldybių tarybose yra mažiausiai 21 narys. Dabar jie gauna nurodymą nugriauti. Ir viskas. Turi vykdyti. Jokios diskusijos. Kur diskusija su bendruomene?“ – kalbėjo D. Jakavičius.

„Truputį daugiau pasitikėkime žmonėmis, kiek galima tuo autoritariniu požiūriu nurodyti žmonėms. Kur tas pliuralizmas mūsų visuomenėje?“ – sakė jis.

Viena iš Desovietizacijos įstatymo iniciatorių Seimo narė konservatorė Paulė Kuzmickienė teigė, kad siūlomos pataisos sužlugdys desovietizacijos procesą.

„Ukrainos karo akivaizdoje matant, kokį vaidmenį vaidina Putino propaganda, socdemai imasi sovietmečio propagandos likučių dangstymo. Stabdo dekomunizavimą“, – BNS sakė ji.

„Tą daro Okupacijos ir genocido, tremčių dienos išvakarėse. Labai ciniškas elgesys“, – tvirtino parlamentarė.

Dabartinis Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas penktadienį BNS teigė, kad politikai sprendžia, kaip tą procesą vykdyti.

„Politinė valia yra politinė valia, kaip vieni įkūrė taip kiti gali panaikinti“, – teigė jis.

„Nematau problemos, jeigu politikai mato kitokį politinį kelią. Tai yra istorinės atminties klausimas, ir jeigu jie mano, kad istorinę atmintį galima tokiu būdu tvarkyti, tai valio“, – kalbėjo V. Karčiauskas.

Jis pabrėžė, kad jo vadovaujama komisija dirba taip, kaip nustato dabar galiojantis įstatymas.

„Mes tik vykdėme tai, kas mums priklausė pagal funkcijas, negalėjome kitokių sprendimų daryti“, – sakė V. Karčiauskas.

Anot jo, komisija jau apsvarstė beveik visus gautus kreipimusis, liko priimti išvadas dėl sovietų karių palaikų iškėlimo iš kai kurių miestelių centrų.

„Artėja įdomus momentas, praktiškai likę sovietų kapinės miestelių centruose. Gal čia noras užbėgti už akių?“ – svarstė V. Karčiauskas.

BNS rašė, kad totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius.

Viešojo objekto valdytojas, gavęs generalinio direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip per tris mėnesius privalo organizuoti viešojo objekto pašalinimą arba pakeitimą.

LGGRTC generalinis direktorius Arūnas Bubnys gegužę sakė, kad per dvejus metus jis yra priėmęs 198 sprendimus, susijusius su viešųjų erdvių desovietizavimu. Savivaldybėms pateikti 127 nurodymai pašalinti totalitarinius režimus propaguojančius objektus, maždaug pusė jų įvykdyti.

Kai kurie sprendimai visuomenės įvertinti prieštaringai. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba du kartus atmetė siūlymus panaikinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus. Radviliškio rajono savivaldybė atsisakė pašalinti Salomėjos Nėries ir Romano Žabenkos gatvių pavadinimus Baisogaloje. Vilniuje rengiamos protesto akcijos dėl S. Nėries paminklo iškėlimo.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius