naujos 4, 11 ir nuo 13 pastraipos

Vilnius, birželio 4 d. (BNS). Lietuva į tarptautines misijas Hormuzo sąsiauryje norėtų siųsti iki 40 karių ir civilių.

Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, Lietuvos kariai dalyvautų išminavimo darbuose.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė, kad būtų išplėstas praėjusių metų pabaigoje priimtas nutarimas dėl karių ir civilių siuntimo į Hormuzo sąsiaurį. Už tai balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo septyni, susilaikė trys.

Valstybės gynimo tarybos patvirtintos misijos ketvirtadienį daugiausia nepalaikė valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ atstovai. Penki jų balsavo prieš, vienas susilaikė ir vienas buvo už. Dar du valdantieji „valstiečiai“ – Dainius Gaižauskas ir Valius Ąžuolas – susilaikė.

Dokumentas Seime bus svarstomas skubos tvarka.

Pernai parlamentas buvo suteikęs kariuomenei mandatą dalyvauti tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormuzo sąsiauryje ir leido ten siųsti iki penkių karių bei civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Dabar siūloma išplėsti mandatą – leisti kariams dalyvauti keliose operacijose, o karių ir civilių skaičius didinamas iki 40.

„Iranui užminavus ir pradėjus blokuoti Hormuzo sąsiaurį, buvo sutrikdyta tiek Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, tiek tarptautinėje paprotinėje teisėje įtvirtinta laivybos laisvė sąsiauryje. Laivybos laisvės sutrikdymas lėmė ekonominius iššūkius tarptautiniu mastu, kylančias naftos produktų kainas, na ir tas pačias ekonomines negandas mes patiriame ir Lietuvoje“, – pristatydamas siūlymą sakė krašto apsaugos ministras.

Anot jo, Lietuvos kariai ir specialistai galėtų prisidėti ir prie Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos vadovaujamos daugianacionalinės misijos dėl laivybos laisvės Hormuzo sąsiauryje atkūrimo, ir prie JAV vadovaujamos tarptautinės operacijos, skirtos laivybos laisvei ir koordinavimui Hormuzo sąsiauryje užtikrinti.

„Planuojama, kad Lietuvos kariuomenė prisidėtų prie šios operacijos siųsdama išminavimo pajėgų apsaugos, žvalgybinius ir kitus gynybinius pajėgumus. Šios tarptautinės operacijos būtų nesusijusios su JAV ir Izraelio prieš Iraną vykdoma karine kampanija“, – pabrėžė R. Kaunas.

„Lietuva nesivelia į jokius karinius veiksmus (...) Ši misija yra išskirtinai gynybinio pobūdžio, tai yra išminavimo. Kariai, kurie būtų siunčiami, jeigu parlamentas pritartų, yra išminuotojai, gebantys atlikti minų vandenyje nukenksminimo funkcijas, o ne puolamuosius veiksmus“, – akcentavo ministras.

Anot jo, priklausomai nuo situacijos ir operacijos sumanymo, veiksmai būtų atliekami ne tik pačiame Hormuzo sąsiauryje, bet ir su šiuo sąsiauriu besiribojančiuose Persijos ir Omano įlankų vandenyse.

R. Kaunas negalėjo pasakyti, ar į Hormuzo sąsiaurį būtų siunčiamas ir Lietuvos laivas ar laivai.

„Čia jau yra karinis operacijos planavimas ir labiau tai yra susiję su tiek Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, tiek ir Jungtinių Amerikos Valstijų misijos techniniais niuansais. Jeigu toksai prašymas atsirastų, tada mes galėtume galbūt kariuomenės jau patarimo rėmuose svarstyti. Šiuo metu kalbame apie išminavimo pajėgumus, tai yra žmogiškuoju resursu, bepiločių povandeninių aparatų naudojimą ir panašiai“, – aiškino Krašto apsaugos ministerijos vadovas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vitalijus Šeršniovas klausė, ar ministras žino, kad Lietuvos laivai nėra pritaikyti plaukioti šiltų jūrų vandenyse.

„Žinote, kad mūsų laivai neparuošti tam? Pas mus vanduo šaltas, ten – šiltas, reikia vėsinimo sistemų ir panašiai. Ar žinot tokius dalykus? Kas bus, jeigu mina atsitrenks į laivą? Tai čia kas, Iranas, bus kaltas? Ar galėsime tada pulti?“ – klausė jis.

„Valstietis“ D. Gaižauskas tvirtino, kad karių siuntimas į JAV organizuojamą operaciją, kai ši šalis nėra sudariusi su Iranu taikos sutarties, gali įvelti Lietuvą į karinius veiksmus.

„Išminavimo pajėgumai gali būti naudojami tik tada, kai yra saugi aplinka šiai misijai atlikti“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras.

BNS rašė, kad siekiant užtikrinti sklandžią laivybą, gegužę Valstybės gynimo taryba sutarė į misiją Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių.

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras yra sakęs, jog Lietuva į Hormuzo sąsiaurį galėtų siųsti išminavimo laivus, štabo karininkus.

Karo su JAV ir Izraeliu pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl to pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.

JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.

Koaliciją užtikrinti sąsiaurio saugumui, kai bus pasiektas taikos susitarimas, inicijavo ir Jungtinė Karalystė su Prancūzija. Abi šalys iš anksto siunčia laivus į regioną.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius