papildyta nuo 10 pastraipos

Vilnius, balandžio 1 d. (BNS). Premjerė Inga Ruginienė sako, kad šiandien abejonių dėl NATO vieningumo nėra ir Lietuva turi pasitikėti Aljansu.

„Mes turime pasitikėti NATO aljansu ir aiškiai skleisti žinutę, kad NATO aljansas stiprus“, – Vyriausybėje žurnalistams trečiadienį sakė I. Ruginienė.

Taip ji kalbėjo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pareiškus, kad JAV rimtai svarsto galimybę palikti NATO po to, kai Aljansas neprisijungė prie jo karo prieš Iraną.

Interviu britų dienraščiui „Daily Telegraph“ D. Trumpas pareiškė, kad Aljansas yra „popierinis tigras“ ir kad Jungtinė Karalystė „net neturi karinio jūrų laivyno“.

Savo ruožtu I. Ruginienė pabrėžė, kad nors JAV prezidentas ne kartą yra išreiškęs įvairių abejonių NATO, tačiau tai tik paskatino Europą stiprinti savo saugumą.

„Aš manau, kad tai yra labai teigiamas efektas, pagaliau paspausti tą tokį pabudimo mygtuką, kad Europa pabustų ir pamatytų realią padėtį. Iš esmės dėl tokio efekto mes turėtume būti dėkingi prezidentui D. Trumpui“, – nurodė premjerė.

Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad regiono saugumas priklauso nuo to, kiek NATO aljansas bus vieningas ir pasirengęs ginti Baltijos šalių regioną.

„Šiai dienai abejonių (dėl regiono gynybos – BNS) nėra, bet lygiai taip pat girdžiu ir amerikiečių, ir prezidento perspėjimus, kad ir mes, europiečiai, turime irgi prie to prisidėti ir demonstruoti tai, kad mes investuojame į savo gynybos pajėgumus, į saugumą“, – aiškino ji.

„Mes, kaip Lietuva, tą akivaizdžiai rodome ir prisidėdami ne tik finansiškai biudžeto prasme prie rekordinio finansavimo gynybai, bet ir darydami realius sprendimus ir darbus. Tai labai tikiuosi, kad raginimo skambutis yra išgirstas ir kad visos šalys lygiai taip pat supras, kad gynyba Europoje kiekvienoje šalyje yra vienas iš top prioritetų“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Anksčiau diskusijų dėl NATO vienybės kilo JAV prezidentui pareiškus pretenzijas Danijai dėl jos autonominės teritorijos Grenlandijos.

Sausį premjerė interviu naujienų portalui „Delfi“ teigė, jog NATO subyrėjimo atveju jos vadovaujama Vyriausybė turėtų ne tik A, bet ir B, ir C planus valstybės saugumui užtikrinti.

Vis tik premjerė sako, kad atėjo laikas nebekalbėti apie šiuos planus, nes Grenlandijos klausimas „nuėjo į užmarštį“.

„Taip, mes gyvename besikeičiančios geopolitikos kontekste. Politiniai įvykiai yra labai dinamiški ir tai, (...) ką šiandien mes suplanavome, atrodo, susidėliojome strateginius planus, susidėliojome algoritmus, bet rytoj gali visiškai drastiškai viskas pasikeisti ir mums reikės pradėti iš naujo daryti tam tikrus pokyčius“, – sakė Vyriausybės vadovė.

„Vyriausybė privalo (...) gebėti laiku ir vietoje adaptuotis ir būti lanksti. Nedirbti pagal jau prieš 20 metų patvirtintus strateginius planus, bet gebėti tuos planus pritaikyti šios dienos realijoms“, – pabrėžė I. Ruginienė.

Anot jos, Lietuvos saugumo strategiją ir planus netrukus ketinama pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

„Uždarame posėdyje, nes turime suprasti, kad tam tikri dalykai negali būti aptarinėjami viešai dėl budrių mūsų oponentų arba priešų už sienos“, – teigė ji.

BNS skelbė, kad I. Ruginienė balandžio pabaigoje lankysis Ispanijoje, su kurios ministru pirmininku Pedro Sanchezu (Pedru Sančesu), be kita ko, ketina aptarti ispanų sprendimą užverti oro erdvę misijas prieš Iraną vykdantiems JAV lėktuvams.

P. Sanchezas yra ryškiausias Vakarų lyderis, nuosekliai besipriešinantis karui Artimuosiuose Rytuose, kuris prasidėjo vasario pabaigoje JAV ir Izraeliui atakavus Iraną.

Tokia Ispanijos premjero pozicija įsiutino JAV, o prezidentas D. Trumpas grasino su šalimi nutraukti prekybos ryšius.

Anot ispanų žiniasklaidos, Ispanijai atsisakius bendradarbiauti, JAV karinės operacijos „komplikavosi“, nes bombonešiai, skrisdami į Artimuosius Rytus, buvo priversti keisti maršrutus ir logistiką.

Autorius Vakaris Vingilis

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius