patikslinta 18 pastraipa

Vilnius, balandžio 11 d. (BNS). Įsigaliojus Konstitucinio Teismo sprendimui, pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančios įstaigos sako iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) negavusios nurodymų, kaip turėtų vykdyti veiklą, kol nėra priimtos naujos paslaugų teikimą reglamentuojančios pataisos.

„Labai keista, bet iš ministerijos kol kas mes negavome jokių nurodymų, kaip teikti paslaugas“, – BNS šią savaitę sakė Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros vaisingumo centro skyriaus vedėjas gydytojas akušeris-ginekologas Rimantas Gricius.

„Kol neturime iš ministerijos kokio nors nurodymo, kaip jas teikti, mes teiksime jas taip, kaip teikėme iki šiol. Kai tik turėsime kokią nors tvarką, kuri bus atsiųsta iš Sveikatos apsaugos ministerijos, tai mes teiksime tas paslaugas taip, kaip jau bus nurodyta tokiame rašte“, – teigė jis.

Perskaitė spaudoje ir kreipėsi į ministeriją

Kaip rašė BNS, Konstitucinis Teismas prieš metus konstatavo, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tiek, kiek pagal jį teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijai.

Nutarime numatyta, kad šis sprendimas įsigalioja 2026 metų balandžio 10 dieną.

Per šį laiką Seimas turėjo priimti pataisas, numatančias pagalbinio apvaisinimo teikimą pagal medicinines indikacijas.

Įstatymų pakeitimai šią savaitę pradėti svarstyti parlamente, tačiau dar nėra priimti.

Ministerija BNS nurodė laikinai stabdanti pagalbinio apvaisinimo teikimą naujiems pacientams. Anot jos, sveikatos priežiūros įstaigos šią paslaugą vėl galės teikti, kai Seimas praplės ratą žmonių, galinčių gauti pagalbinį apvaisinimą.

Žiniasklaidoje pasirodžius šiai informacijai, Santaros klinikos kreipėsi į SAM.

„Vos tiktai perskaitėme spaudoje šitą pranešimą, parašėme ministerijai užklausimą, ką mums toliau daryti, nes mes negalime vadovautis vien žiniasklaidos pranešimais, mums turėtų tikriausiai ministerija kokį nors atsiųsti raštą, paprastai taip daroma. Keista, kad jo negavome iki šiol“, – sakė gydytojas.

R. Gricius BNS patvirtino, kad iki tol, kol sulauks oficialaus atsakymo, įstaiga toliau teiks paslaugas ir naujiems pacientams.

Vykdyti veiklą kaip įprastai žada ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

„Kauno klinikos pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikia laikydamosi galiojančių teisės aktų ir nustatytų tvarkų, todėl šiuo metu veikla vykdoma įprastai. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir gavus atsakingų institucijų nurodymus, veikla būtų atitinkamai koreguojama“, – komentare BNS nurodė įstaiga.

Medicinos centras „Jolsana“ BNS taipogi tvirtino negavęs jokios informacijos iš ministerijos, kaip toliau teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas.

Įstaigos savininkė ir direktorė gydytoja akušerė-ginekologė Jolanta Sąlygienė sakė kol kas nežinanti, ar teiks paslaugas naujiems pacientams.

„Mes laukiame, kaip mums pasakys, mes taip ir darysime. Kas iš to, jeigu teiksime (paslaugas – BNS) ir mums nemokės pinigų, tai mes negalėsime teikti pagal su Ligonių kasomis sudarytas sutartis. Aš nežinau, negaliu atsakyti jums į šitą (klausimą – BNS) šiandien“, – BNS sakė J. Sąlygienė.

Gydymo įstaigos, Santaros klinikų gydytojo akušerio-ginekologo R. Griciaus teigimu, lig šiol nebuvo atsidūrusios tokioje situacijoje, dėl to labiausiai nukentės pacientai.

„Lieka nuskriausti pacientai ir jie piktinsis, ką aš suprantu, ir visos tos neigiamos emocijos, aišku, jos ne Sveikatos apsaugos ministerijai teks, bet teks mums. Mums reikės atlaikyti visą tą pacientų nemalonų bendravimą ir iš kitos pusės juos tikrai galima suprasti“, – sakė medikas.

„Pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra kompensuojamos iki 43 metų moterims, kai kurie pacientai ateina, kuriems liko, pavyzdžiui, pora mėnesių iki 43-erių. Ir tada mes jiems tikrai nespėsime suteikti paslaugos, o vėliau, ar Sveikatos apsaugos ministerija atbuline tvarka jiems leis daryti procedūrą, mes nežinome. Išeis taip, kad nukentės šitie pacientai“, – kalbėjo jis.

R. Griciaus teigimu, sunku įvertinti, kiek žmonių paliestų draudimas teikti paslaugą naujiems pacientams, tačiau, anot jo, tokių galėtų būti keli šimtai.

Naujas įstatymas

BNS rašė, kad pagal naująjį projektą, pagalbinis apvaisinimas būtų taikomas pilnamečiams sutuoktiniams, partneriams, taip pat kartu ne mažiau nei metus gyvenančioms vyro ir moters poroms, turinčioms tikslą sukurti šeiminius santykius, taip pat – vienišoms moterims.

M. Jakubauskienė sako, kad dėl šių pokyčių Lietuvoje papildomai gims šimtai kūdikių.

Reikalavimą nesusituokusiai porai gyventi drauge mažiausiai metus kritikuoja opoziciniai liberalai. Anot jų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, gydytojams neįmanoma patikrinti, ar pora, kuri siekia pagalbinio apvaisinimo, gyvena kartu metus.

Sveikatos apsaugos ministrės teigimu, įrašyti šią nuostatą į projektą rekomendavo Teisingumo ministerija, o jos įgyvendinimas iššūkių nekelia – užtektų pasirašyto poros liudijimo ar žodžio.

Projekte numatyta, jog pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik gydytojų konsiliumo sprendimu, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba kai siekiama išvengti sunkią negalią sukeliančios, gyvybei gresiančios ligos, sveikatos sutrikimo ir kai nėra medicininių kontraindikacijų, kad moteriai nepavyktų išnešioti bei pagimdyti vaiką.

Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais, numatyti atvejus, kai šios paslaugos apmokamos valstybės, numatyti tikslinimus embrionų saugojimo finansavimui.

Numatyta, kad nuo liepos būtų kompensuojamas vaisingumo išsaugojimas – lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių paėmimas ir konservavimas – esant pagrįstai rizikai vaisingumui dėl sveikatos būklės, prognozuojamų sutrikimų ar gydymo.

Be to, siūloma įtvirtinti, kad vieno asmens ar poros donuoti embrionai galėtų būti panaudojami tik vienam kitam asmeniui arba vienai porai, siekiant užtikrinti donorystės apsaugą nuo kraujomaišos, bei nustatyti aiškias lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito sąlygas.

Sveikatos draudimo įstatymo projektas papildomas dar viena valstybės lėšomis apmokama sveikatos priežiūros rūšimi – Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nurodyto amžiaus asmenų vaisingumo išsaugojimo paslauga.

Tačiau ši kompensacija neapimtų lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo lytinių ląstelių banke.

Sveikatos apsaugos ministrės duomenimis, įgyvendinti šio įstatymo normas jau šiemet reikėtų per 1 mln. eurų, o nuo 2029 metų lytinių ląstelių ir embrionų saugojimui per metus būtų skiriama daugiau kaip 5 mln. eurų.

SAM duomenimis, per septynerius metus nuo 2018-ųjų iki 2024-ųjų Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2800 vaikų.

Autorė Karolina Ambrazaitytė

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius