Charkivas, Ukraina, balandžio 18 d. (AFP-BNS). Aukščiausi JAV pareigūnai penktadienį pažėrė nevienareikšmiškų ženklų dėl paliaubų Ukrainoje perspektyvų, pakurstydami neapibrėžtumą dėl taikos proceso tuo metu, kai Rusija atsisakė moratoriumo smūgiams prieš Ukrainos energetikos objektus.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) įspėjo, kad Vašingtonas gali pasitraukti iš taikos derybų, jei greitai nepamatys pažangos.

Tačiau kalbėdamas viešnagės Italijoje metu JAV viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) sakė esąs optimistiškai nusiteikęs dėl ilgiau kaip trejus metus trunkančio karo užbaigimo.

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) spaudžia Maskvą ir Kyjivą susitarti dėl paliaubų, tačiau, nepaisant pakartotinių jo administracijos derybų su Rusija, jam nepavyksta iš Kremliaus išgauti jokių didesnių nuolaidų.

Vienas iš nedaugelio įsipareigojimų, kuriuos D. Trumpas išsiderėjo iš Rusijos, – laikinas moratoriumas dėl smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai – baigėsi penktadienį, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Maskva savo ruožtu tęsia smūgius Ukrainai. Per išpuolius šiaurės rytiniuose Charkivo ir Sumų regionuose žuvo mažiausiai du žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Po susitikimo su Europos pareigūnais Paryžiuje, kurio metu buvo aptariamos paliaubų Ukrainoje perspektyvos, M. Rubio sakė, kad Vašingtonas turi greitai išsiaiškinti, ar paliaubos yra „įmanomos per trumpą laiką“.

„Nes jei ne, tada, manau, mes tiesiog judėsime toliau“, – sakė jis žurnalistams.

Po kelių akimirkų J. D. Vance'as sakė nenorįs iš anksto spręsti apie derybas, bet pareiškė esąs optimistiškai nusiteikęs dėl taikos galimybių.

Didžiojo penktadienio raketos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė naujausius išpuolius prieš jo šalį, įvykdytus likus vos kelioms dienoms iki Velykų.

„Taip Rusija pradėjo Didįjį penktadienį – balistinėmis raketomis, sparnuotosiomis raketomis, bepiločiais „Shahed“. Pasityčiojimas iš mūsų žmonių ir miestų“, – sakė V. Zelenskis per „Telegram“.

Rusija tvirtino, kad smogė „pagrindinėms dronų gamybos vietoms“ ir Ukrainos kariniams aerodromams.

Kyjivas anksčiau paskelbė, kad iš Rusijos atgavo 909 savo karių kūnus.

Pradėjęs eiti pareigas D. Trumpas ėmėsi suartėjimo su Kremliumi, kuris kelia nerimą Kyjivui ir įvarė pleištą tarp Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Europoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį atmetė bendrą JAV ir Ukrainos pasiūlymą dėl visiškų ir besąlygiškų paliaubų, o Kremlius ugnies nutraukimą Juodojoje jūroje susiejo su sąlyga, kad Vakarai panaikins tam tikras jam taikomas sankcijas.

D. Trumpas taip pat ne kartą išreiškė pyktį ir nusivylimą V. Zelenskiu, taip gerokai nutoldamas nuo savo pirmtako Joe Bideno (Džo Baideno) politikos.

Jungtinės Valstijos spaudžia Ukrainą sudaryti susitarimą, kuris suteiktų Vašingtonui plačias galimybes naudotis jos mineraliniais ištekliais.

Kaip teigiama penktadienį paskelbtame Vašingtono ir Kyjivo pasirašytame ketinimų protokole, Ukrainos ministras pirmininkas kitą savaitę lankysis JAV, kur vyks derybos su aukščiausiais amerikiečių pareigūnais, kad iki balandžio 26 dienos būtų sudarytas susitarimas dėl naudingųjų iškasenų ir išteklių.

D. Trumpas nori, kad šis sandoris, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms būtų mokamas procentas už pelną iš Ukrainos išteklių ir retųjų mineralų gavybos, būtų kompensacija už J. Bideno laikais Ukrainai suteiktą pagalbą.

„Rusijos pusės strategija“

Prancūzija ketvirtadienį Paryžiuje surengė JAV ir Europos pareigūnų susitikimus ir pareiškė, kad derybomis pradėtas „teigiamas procesas“.

Susitikimuose dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), M. Rubio ir JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas).

Europos pareigūnai išreiškė nusivylimą dėl to, kad buvo faktiškai išstumti iš taikos proceso, o Ukraina išreiškė susirūpinimą, kad S. Witkoffas – vienas iš artimiausių D. Trumpo sąjungininkų – yra šališkas dėl Rusijos.

V. Zelenskis ketvirtadienį apkaltino S. Witkoffą priėmus „Rusijos pusės strategiją“, JAV pasiuntiniui pareiškus, kad taikos susitarimas su Maskva priklauso nuo okupuotų Ukrainos teritorijų statuso.

„Jis sąmoningai ar nesąmoningai, nežinau, skleidžia rusiškus naratyvus“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.

Pirmadienį S. Witkoffas „Fox News“ sakė, kad taikos susitarimas priklauso nuo „vadinamųjų penkių teritorijų“ – Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono ir Krymo regionų, kuriuos Rusija teigia aneksavusi.

Kremlius nori, kad jo pretenzijos į šiuos regionus būtų pripažintos kaip bet kokio taikos susitarimo dalis, o Ukraina su šiuo pasiūlymu nesutinka. Maskva pilnai nekontroliuoja nė vieno iš jų, išskyrus 2014 metais užgrobtą Krymą.

Tuo metu Pekinas penktadienį paneigė, kad kuriai nors karo Ukrainoje pusei suteikė mirtinų ginklų. Toks pareiškimas pasirodė po to, kai V. Zelenskis nurodė turįs informacijos, kad Kinija tiekia ginklus Rusijai.

„Kinijos pusė niekada neteikė mirtinų ginklų jokiai konflikto šaliai ir griežtai kontroliuoja dvejopo naudojimo prekes“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).

Penktadienį Ukraina paskelbė, kad pritaikė sankcijas trims Kinijos bendrovėms.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius