Jei KAM nerodys iniciatyvos trauktis iš Otavos konvencijos, L. Kasčiūnas rinks parašus (papildytas)
Vilnius, sausio 6 d. (BNS). Jeigu Krašto apsaugos ministerija (KAM) nesiims inciatyvos dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstinių minų konvencijos, parlamentaras Laurynas Kasčiūnas žada pradėti rinkti piliečių parašus, kad Seimas svarstytų šį klausimą.
„Jeigu bus buksavimas ir valios neatsiras, esame apsitarę su gynybos bendruomene, įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis gynybos srityje, kad, matyt, tas suomių pratimas, kai piliečiai kreipiasi į valstybę, į institucijas, renka parašus, kad būtų stiprinami gynybos pajėgumai, galima bus iniciatyvą pakartoti ir Lietuvoje“, – pirmadienį per spaudos konferenciją kalbėjo jis.
„Tokią iniciatyvą neatmesčiau panaudoti, jeigu neatsiras politinės valios, veiksmų plano. Laukiame, turime laiko iki kovo 10 (Seimo pavasario sesijos pradžia – BNS)“, – pridūrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas.
Pagal Konstituciją, 50 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.
Pernai gruodį kadenciją baigiantis tuometinis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigė inicijuosiantis diskusiją dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, tokiai diskusijai jau vykstant Suomijoje.
„Aš manau, kad jie (Suomija – BNS) yra pakeliui į denonsavimą. Jeigu suomiai, neišvengimai ir estai, todėl mums yra galimybių langas tą padaryti su jais. Jeigu mes to nepadarysime, o suomiai tą padarys – natūralu, jog priešininkas modeliuodamas scenarijus vertins, kas kokius pajėgumus gali panaudoti“, – kalbėjo NSGK pirmininko pavaduotojas.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Ukrainoje kovojantis lietuvis, Konstantino Kalinausko pulko instruktorius-išminuotojas Rimas Armaitis teigė, kad be priešpėstinių minų pajėgumo „minų laukai atrodys labai silpni ir labai juokingi“.
„Pagrindą pridengti savo pozicijas sudaro priešpėstinės minos, specialiosios minos, nukreipto veikimo minos ir žiedinio pažeidimo minos“, – sakė išminuotojas.
Pasak jo, kadangi Ukraina yra pasirašiusi konvenciją ir negali naudoti minėtų minų, tam naudojamos trofėjinės minos.
„Kad pridengtume bent minimaliai savo pozicijas arba kad minomis užminuotume priešo logistiką, mes trofėjines minas nukenksmindavome, perduodavome dronų operatoriams arba statydavome patys pridengdami prieigas“, – pažymėjo R. Armaitis.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia dar nesulaukusi oficialaus karinio patarimo dėl Lietuvos pasitraukimo iš Otavos konvencijos, anksčiau ji yra sakiusi, kad toks patarimas bus svarbiausias elementas priimant sprendimus.
Tuo metu kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pareiškė, kad jis pritartų šalies pasitraukimui iš šio susitarimo, nes tai atrištų rankas kariuomenei.
L. Kasčiūnas gruodį teigė, kad šiuo klausimu buvo pateiktas karinis patarimas, rodantis, jog tokio pajėgumo Lietuvoje reikia.
„Aš turiu karinį patarimą savo elektroniniame pašte. Man sunku yra pasakyti kas yra oficialus karinis patarimas, bet, man atrodo, kad jis yra akivaizdus“, – kalbėjo Seimo narys.
Norint pasitraukti iš konvencijos yra reikalingas prezidento teikimas, vėliau denonsavimą turi palaikyti bent 86 parlamentarai.
L. Kasčiūnas pažymėjo, jog opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją palaikytų pasitraukimą.
Konvenciją yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.
Seimas pernai liepą priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Dokumentai dėl pasitraukimo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui perduoti rugsėjo pradžioje, galutinai Lietuva iš šios konvencijos pasitrauks kovą. Nuo tada Lietuvai nebeliks apribojimų įsigyti, transportuoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.
Autorius Paulius Perminas
[email protected], Lietuvos naujienų skyrius