papildyta nuo ketvirtos pastraipos

Briuselis, sausio 28 d. (AFP-BNS). Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) trečiadienį pareiškė, kad Europa privalo stiprinti pastangas dėl gynybos ir atlikti didesnį vaidmenį NATO, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) „iš pamatų sukrėtus transatlantinius santykius“.

„Šis pokytis vyksta jau kurį laiką. Jis yra struktūrinis, ne laikinas. Tai reiškia, kad Europa turi pasitempti – jokia didžioji galia istorijoje nėra patikėjusi savo išlikimo kitiems ir išlikusi“, – gynybos konferencijoje Briuselyje sakė K. Kallas.

Jos teigimu, Vašingtonas išlieka svarbus partneris, tačiau JAV dėmesiui krypstant kitur Vakarų karinis aljansas, NATO, „turi tapti europietiškesnis, kad išlaikytų savo jėgą“.

„Tam Europa privalo imtis veiksmų“, – pabrėžė ji.

„Leiskite man pasakyti aiškiai: mes norime stiprių transatlantinių ryšių. JAV išliks Europos partnerė ir sąjungininkė. Tačiau Europa turi prisitaikyti prie naujų realijų. Europa nebėra pagrindinis Vašingtono svorio centras“, – sakė K. Kallas.

D. Trumpas šį mėnesį sukrėtė sąjungininkes Europoje grasinimais atimti Grenlandiją iš NATO ir ES narės Danijos, nors vėliau šio ketinimo atsisakė.

Ši krizė – naujausias išbandymas santykiams nuo D. Trumpo sugrįžimo į valdžią prieš metus – pakurstė raginimus Senajam žemynui nutraukti dešimtmečius trunkantį kliovimąsi dominuojančia NATO karine supergalia dėl apsaugos.

K. Kallas laikėsi blaivaus požiūrio, kad NATO išlieka Europos saugumo pagrindas.

Ji teigė, kad ES pastangos turėtų ir toliau tik papildyti Aljanso veiksmus, tačiau pabrėžė, kad Europa turi atlikti didesnį vaidmenį.

Europos šalys jau padidino gynybos biudžetus, Rusijai prieš ketverius metus pradėjus invaziją į Ukrainą, o pernai, spaudžiamos D. Trumpo, sutiko gerokai padidinti NATO išlaidų tikslą.

ES pernai taip pat ėmėsi virtinės iniciatyvų, kurios, Briuselio teigimu, leistų šalims narėms į gynybą investuoti papildomus 800 milijardų eurų.

Tuo tarpu Vašingtonas pareiškė norintis, kad Europos sąjungininkės prisiimtų daugiau atsakomybės už įprastinę žemyno gynybą, JAV dėmesiui krypstant į kitas grėsmes, pavyzdžiui, Kiniją.

„Rizika, kad bus visiškai grįžta prie prievartinės galios politikos, įtakos sferų ir pasaulio, kuriame stiprusis yra teisus, yra labai reali“, – sakė K. Kallas.

Ji pabrėžė, jog Europa „privalo pripažinti, kad šis tektoninis poslinkis yra ilgalaikis, ir skubiai veikti“.

K. Kallas komentarai nuskambėjo po to, kai NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) ES įstatymų leidėjams pasakė „svajoti toliau“, jei jie mano, kad Europa galėtų apsiginti be JAV.

Pirmadienį kalbėdamas Europos Parlamente M. Rutte pabrėžė, jog Europai tektų padvigubinti savo išlaidas, kad ji galėtų sau leisti skirti „milijardų milijardus eurų“ norėdama pakeisti JAV branduolinį skydą.

NATO vadovas taip pat įspėjo, kad jei Europa bandytų kurti savo pajėgas, kurios pakeistų JAV Aljanse, tai pasitarnautų Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui.

„Putinui tai patiks. Taigi, pagalvokite dar kartą“, – sakė M. Rutte.

Jis paragino ES vietoje to išnaudoti savo tradicines stiprybes lėšoms pritraukti ir mažinti biurokratiją, taip padedant augti gynybos pramonei.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius