KAM nerodant inciatyvos dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos L. Kasčiūnas rinks parašus
Vilnius, sausio 6 d. (BNS). Jeigu Krašto apsaugos ministerija (KAM) nesiims inciatyvos dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstinių minų konvencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas žada rinkti dėl to piliečių parašus, kad Seimas svarstytų šį klausimą.
„Jeigu bus buksavimas ir valios neatsiras (...), matyt, kad suomių pratimas, kai piliečiai kreipiasi į valstybę, galime šią iniciatyvą pakartoti Lietuvoje, jeigu neatsiras politinės valios“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime kalbėjo jis.
Pagal Konstituciją, 50 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.
Anot L. Kasčiūno, pasitraukimo iš Otavos konvencijos veiksmų planą norėtųsi turėti jau Seimo pavasario sesijoje.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia dar nesulaukusi oficialaus karinio patarimo dėl Lietuvos pasitraukimo iš Otavos konvencijos, anksčiau ji yra sakiusi, kad toks patarimas bus svarbiausias elementas priimant sprendimus.
Tuo metu kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pareiškė, kad jis pritartų šalies pasitraukimui iš šio susitarimo, nes tai atrištų rankas kariuomenei.
Pernai gruodį kadenciją baigiantis tuometinis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigė inicijuosiantis diskusiją dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, tokiai diskusijai jau vykstant Suomijoje.
L. Kasčiūnas tuomet teigė, kad šiuo klausimu buvo pateiktas karinis patarimas, rodantis, jog tokio pajėgumo Lietuvoje reikia.
Konvenciją yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.
Seimas pernai liepą priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Dokumentai dėl pasitraukimo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui perduoti rugsėjo pradžioje, galutinai Lietuva iš šios konvencijos pasitrauks kovą. Nuo tada Lietuvai nebeliks apribojimų įsigyti, transportuoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.
Autorius Paulius Perminas
[email protected], Lietuvos naujienų skyrius