papildymai visame tekste

Vilnius, balandžio 30 d. (BNS). Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Kapčiamiesčio poligono steigimą numatantį įstatymą, šalies vadovo teigimu, tai gyvybiškai svarbus sprendimas šalies saugumui užtikrinti.

„Šiandien pasirašiau du svarbius įstatymus – Kapčiamiesčio poligono steigimas ir Tauragės poligono plėtra Jurbarko savivaldybėje. Tai aiškus mūsų politinis apsisprendimas stiprinti mūsų gynybinius pajėgumus ir nuosekliai prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, Kapčiamiesčio poligono steigimo įstatymo priėmimas kartu su įsipareigojimu šiemet gynybai skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – du svarbiausi sprendimai per pastarąjį pusmetį, skirti valstybės saugumui užtikrinti.

„Kapčiamiesčio poligonas yra gyvybiškai svarbus nacionalinei divizijai suformuoti ir efektyviam karių rengimui užtikrinti“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda ragino Vyriausybę su savivalda „maksimaliai suderinti nacionalinio saugumo interesus su vietos bendruomenių lūkesčiais infrastruktūros vystymo, sveikatos paslaugų prieinamumo didinimo, verslo skatinimo, aplinkosaugos stiprinimo srityse“.

„Valstybė privalo atiduoti moralinę skolą savivaldybėms ir imtis papildomų veiksmų savivaldybių gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui“, – sakė šalies vadovas.

Jis pakvietė krašto apsaugos ministrą poligonui suteikti Emilijos Pliaterytės vardą, įprasminant jos nuopelnus Lietuvos laisvei.

E. Pliaterytė pasižymėjo 1831 metų sukilime, pati suorganizavusi karinį dalinį, vadovavusi jam mūšiuose prieš Rusijos imperijos kariuomenę ir tapusi pirmąja moterimi kapitone, kurios pasiaukojimas tapo kovos už laisvę simboliu.

Ji palaidota Kapčiamiesčio senosiose kapinėse.

„Tai būtų pirmasis karinis poligonas Lietuvoje, pavadintas moters karžygės vardu“, – teigė G. Nausėda.

Daliai visuomenės ir Kapčiamiesčio bendruomenės nepritariant poligono steigimui ir dėl to surengus ne vieną protesto akciją, prezidentas teigia, kad ginčai šiame procese – natūralus dalykas, nes gyventojams kyla klausimų, į kuriuos valdžia turi atsakyti.

„Šiuos keletą mėnesių, tiek įsitraukiant ministrui, tiek įsitraukiant kariuomenės atstovams, įsitraukiant ir man, ir kitiems, mes stengėmės pagal galimybes į visus šiuos klausimus atsakyti“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Aš tikiuosi, pasistūmėjome į priekį, kad valstybė, bendraudama su žmonėmis, kurie tiesiogiai susiję su Kapčiamiesčio poligono steigimu ir patirs tam tikras pasekmes, kad valstybė neketina jų apgauti ar kažkaip išsisukinėti, arba daryti dalykus, kurie sumenkintų pasitikėjimą ja. Tikiuosi, kad štai jau dabartiniame taške ypatingai vietos bendruomenės žmonės suprato, kad tai yra reikalinga ir kad santykiai tarp valstybės ir žmonių bus sąžiningi, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu ir pagarba“, – teigė jis.

G. Nausėda pabrėžė, kad jo parašas po įstatymu – tik darbų steigiant poligoną pradžia.

„Darbas bus padarytas tada, kai mes tikrai realiai sukursime visą reikalingą infrastruktūrą. Tam prireiks dar kelių metų, nors poligonas tam tikromis dalimis jau galės pradėti funkcionuoti ir anksčiau. Tą esame tikrai ryžtingai nusiteikę įgyvendinti, galbūt net panašiai kaip Rūdninkų poligono atveju – greičiau negu per nustatytus terminus. Tai yra įmanoma, ir Rūdninkų poligono pavyzdys rodo, kad stengiantis viskas yra įmanoma“, – sakė prezidentas.

Kalbėdamas apie Lenkijoje prie pasienio su Lietuva gyvenančių žmonių nuogąstavimus, G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuva galbūt nepadarė visų namų darbų.

„Galbūt padarėme ne viską, kad informuotume taip pat ir už sienos gyvenančius žmones, ir gerai paaiškintume jiems tikslus, kurie yra siejami su Kapčiamiesčio poligono įgyvendinimu, ir paneigtume tam tikrus mitus. Mes turėjome ir šioje sienos pusėje visokiausių sugalvotų mitų, kuriuos vieną po kito paneiginėjome. Tikrai neabejoju, kad ir ten yra tam tikrų klaidingų įsitikinimų, kuriuos galima paneigti“, – teigė šalies vadovas.

Pratybas Kapčiamiestyje planuojama pradėti vykdyti nuo 2028 metų, o šaudyklas įrengti iki 2030-ųjų.

Poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.

Tuo metu Tauragės karinio poligono dydis turėtų augti 2334 hektarais.

Nepaisant išplėtimo, Tauragės karinis poligonas bus naudojamas tik manevravimui ir jame bus statomi nesudėtingi statiniai, reikalingi karinio poligono veiklai užtikrinti.

Šį poligoną norima išplėsti valstybinės žemės sklypuose ir valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nėra suformuoti.

Autoriai: Karolina Ambrazaitytė, Vilmantas Venckūnas

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/69f324b93ff58d0aaec58b94

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius