papildyta, atnaujintas pavadinimas, nauja 3 ir 7 pastraipos

Vilnius, balandžio 14 d. (BNS). Seimas antradienį po svarstymo pritarė Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimui.

Iniciatyvą palaikė 109 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė du parlamentarai.

Visi prieš balsavę politikai buvo iš valdančiųjų daugumos – aštuoni „Nemuno aušros“ parlamentarai, įskaitant ir partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, ir trys Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ne kartą yra sakęs, jog Kapčiamiesčio poligonas – kritiškai svarbus šalies gynybos stiprinimui ir steigiamas dėl treniruočių poreikio nacionalinei divizijai bei šalyje dislokuojamai Vokietijos brigadai.

Numatomo poligono vietą Krašto apsaugos ministerija (KAM) motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – siauros teritorijos tarp Baltarusijos ir Kaliningrado.

Pirmą žingsnį Seimas žengė kovo pabaigoje, kai projektui pritarta tik jį palaikius opozicijos atstovams. Tuomet už poligono steigimą balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė šeši parlamentarai.

Tuomet visi prieš balsavę politikai taip pat buvo iš „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šis balsavimas buvo lakmuso popierėlis, parodęs, kad diskutuojant ir balsuojant dėl svarbiausių valstybei sprendimų, koalicija dirba mažumos sąlygomis.

„Kapčiamiesčio poligono klausimas yra išbandymas, kuris parodo, kas šiame Seime balsuoja valstybiškai, o kas be jokių skrupulų naudoja Lietuvos gynybą kaip tiesiog dar vieną kortą, su kuria galima žaisti politinį žaidimą, siekiant paspausti partnerius, manipuliuoti žmonių baimėmis, parinkti pigių populiarumo taškų, nesirenkant priemonių“, – prieš balsavimą kalbėjo politikė.

„Turiu pripažinti, kad oponentai elgiasi pakankamai gudriai, sumaniai, galėtum sakyti. Nebūtina tiesiai projektui sakyti ne, užtenka skatinti nepasitikėjimą juo, jį atidėlioti, stabdyti svarstymą, priešinti vietos žmonių interesams, priešpastatyti oro gynybai“, – pridūrė ji.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas tikino, jog dėl siūlymo ginčijamasi, nes KAM tinkamai neparuošė įstatymo projekto, todėl tenka nagrinėti pažadus ir žodžius.

Jam antrino ir jau anksčiau prieš steigimą balsavęs frakcijos kolega Valius Ąžuolas.

„Apetitas dėl poligonų auga bevalgant. Kodėl tas apetitas auga? Kišenėse, kai yra daug pinigų, nes biudžetas padidėjo nuo milijardo iki penkių jau, tai pritrūksta netgi fantazijos, kur išleisti“, – sakė parlamentaras.

Parlamentarams rengiantis svarstyti poligono steigimo klausimą, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo susirinko keli šimtai žmonių, protestuojančių prieš šį sprendimą ir galimą jo žalą šalies miškams.

Vienas protesto organizatorių, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta tikino, jog „reikia stabdyti šalies miškų naikinimą bei neleisti jų paversti pramonės ir karo zonomis“.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime seniūno Luko Savicko teigimu, Lazdijų rajonas turi labai realų, apčiuopiamą ekonominį potencialą, todėl poligono steigimą turėtų lydėti aiškus regiono stiprinimo paketas.

Poligonas steigiamas tokį sprendimą pernai priėmus Valstybės gynimo tarybai. R. Kaunas kovą minėjo, kad kariuomenė manevro pratybas Kapčiamiestyje norėtų pradėti 2028 metais.

Pagal projektą, poligono įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu.

Jame nustatytos poligono teritorijos ribos. Numatyta, kad jo teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.

Įstatymu valstybinės žemės sklypai bus perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti KAM, sudarytos žemės nuomos sutartys nutraukiamos, sklypų naudojimo būdas keičiamas į „teritorijos krašto apsaugos tikslams“, o poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų registro, į poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai, kitas valstybės ir savivaldybės turtas perduodami kariuomenei valdyti.

Taip pat numatytas žemės ir kito turto paėmimas visuomenės poreikiams. Priėmus šį įstatymą, žemės ir statinių savininkai nebegalės perleisti, įkeisti, atidalyti, pakeisti turto paskirties.

Planuojama, kad nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas visuomenės reikmėms, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę ir praradimai papildomai kompensuojami atsižvelgiant į galimybę įsigyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kitur, kitus turto savininko neturtinius praradimus.

Už gyvenamosios paskirties statinį, esantį gyvenamojoje teritorijoje, savininkui numatoma išmokėti po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – per 5 tūkst. eurų išmoką.

Numatoma, jog teise savarankiškai turtą valstybei perduoti lengvatinėmis sąlygomis gyventojai galės pasinaudoti dešimt metų.

Taip pat KAM turės numatyti kompensacines priemones, kurios bus reikalingos dėl poligono įkūrimo perkeliant saugomas vertybes ar stiprinant kitas buveines.

Autorius Paulius Perminas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius