papildyta nauju skyreliu „Ragina skirti dėmesį technologijoms“

Vilnius, rugsėjo 5 d. (BNS). Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas partijos suvažiavime pareiškė, kad Lietuvai reikia visuotinio privalomojo šaukimo ir pažadėjo artimiausiu metu inicijuoti politinį procesą dėl jo įvedimo.

„Aiškiai sakome: Lietuvai reikia visuotinio privalomojo šaukimo. TS-LKD artimiausiu metu inicijuos politinį procesą dėl jo įvedimo“, – šeštadienį partijos kolegoms sakė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, dėl ilgalaikę karinę grėsmę regionui ir toliau keliančios Rusijos pirmuoju partijos prioritetu toliau bus šalies saugumas ir gynyba.

L. Kasčiūno teigimu, šalies krašto apsaugos pagrindas turi būti visuotinės gynybos principas – tinkamai parengtas rezervas, atsparios institucijos, pasirengusi visuomenė ir aiškūs veiksmai krizės ar karo atveju.

„Mūsų siekis – Lietuva kaip dygliuotas lietuviškas ežys, kuris ir daug stipresnei rusiškai meškai būtų pernelyg nepatogus“, – sakė jis.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau yra sakęs, kad diskutuojant apie visuotinio šaukimo įvedimą, prioritetas turi būti kokybiškas karo prievolininkų parengimas.

Praėjusią savaitę pristatyta asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritaria visuotinio šaukimo įvedimui, o daugiau nei pusė norėtų, jog tai įvyktų greičiau nei iki 2030 metų.

Lietuvoje visuotinis šaukimas kol kas nėra įvestas.

Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra sakęs, kad kariuomenės poreikiams atliepti šiuo metu pakanka šauktinių vyrų.

Interviu BNS jis teigė, kad kariuomenės tikslas iki 2030 metų pašaukti „beveik visus norinčius ir galinčius“ ir pasiekti 7–8 tūkst. karo prievolininkų per įvairias formas.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, jog formuojant nacionalinę diviziją, tik laiko klausimas, kada Lietuva pereis prie visuotinio šaukimo.

Ragina skirti dėmesį technologijoms

Be kita ko, L. Kasčiūnas pabrėžė, kad šalies kariuomenė turi greitai suformuluoti poreikį, mokslas ir verslas – pasiūlyti sprendimą, o valstybė – sudaryti sąlygas išbandyti naujas technologijas.

„Gynybos pramonė, technologijų įmonės, universitetai ir kariuomenė turi veikti kaip viena nuolatinė Lietuvos gynybos ekosistema“, – pridūrė jis.

Politiko teigimu, Lietuvos saugumas neatskiriamas nuo Ukrainos, tad Vakarai privalo padaryti viską, kad Kyjivas šią žiemą pasitiktų pasirengęs – su pakankamai oro gynybos sistemų bei joms reikalingų raketų.

„Kremlius turi suprasti, kad laikas neveikia jo naudai. Kol Maskva tikės, kad gali išsekinti Ukrainą ir sulaukti Vakarų politinės valios susilpnėjimo, tol paskatų ieškoti realaus kelio į taiką bus mažiau. Ukrainos gebėjimas atsilaikyti yra tiesiogiai susijęs ir su Lietuvos saugumu“, – sakė jis.

Konservatorių vedlio teigimu, karas Ukrainoje taip pat iš esmės keičia supratimą apie tai, kas yra moderni kariuomenė, todėl reikia skirti didesnį dėmesį naujoms technologijoms.

„Šiuolaikiniame kare vienas svarbiausių pranašumų yra laikas. Laimi ne tik tas, kuris turi daugiau. Pranašumą įgyja tas, kuris greičiau pamato, greičiau supranta, greičiau priima sprendimą ir greičiau prisitaiko. (...) Negalime susitaikyti su padėtimi, kai perspektyvi technologija išbandoma šiandien, o kariuomenę didesniu mastu pasiekia tik po daugelio metų“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija suintensyvino savo dienos metu vykdomus smūgius prieš Ukrainą, kartais naudodama reaktyvinius dronus, kuriuos oro gynybai sunkiau sunaikinti.

Autoriai: Paulius Perminas, Vakaris Vingilis

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius