dar papildyta, naujos 12–26, dvi paskutinės pastraipos, tekstas suskirstytas skyriais

Vilnius, kovo 17 d. (BNS). Konstitucinis Teismas (KT) nutraukė bylą dėl prezidento Gitano Nausėdos dekretų, patvirtinant ne visos sudėties Vyriausybę.

Tokį sprendimą antradienį paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda.

KT taip nusprendė, nes G. Nausėdai paskyrus trūkstamus ministrus, nustojo galioti dekretai, kuriais patvirtinta ne pilnos sudėties Vyriausybė.

Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, sujungus du opozicinių Seimo narių kreipimusis.

Vienu atveju apskųstas prezidento 2024 metų gruodžio 4 dienos dekretas, kai paskirtas socialdemokrato Gintauto Palucko ministrų kabinetas, kitu atveju – 2025 metų rugsėjo 9 dienos dekretas, kai sudaryta socialdemokratės Ingos Ruginienės Vyriausybė.

Ginčijamais dekretais patvirtintos vyriausybės, kurias sudarė 12 ministrų. Ministrų kabinetą Lietuvoje iš viso sudaro 14 ministrų.

2024 metų gruodžio 4 dieną nebuvo paskirti aplinkos ir teisingumo ministrai, o 2025 metų rugsėjo 9 dieną – aplinkos ir energetikos.

Trūkstamus ministrus į G. Palucko kabinetą prezidentas paskyrė 2024 metų gruodžio 11 dieną, į I. Ruginienės – 2025 metų rugsėjo 25 dieną, tai yra tuo metu, kai Seimas rengėsi ar net tvirtino šių premjerų vyriausybių programas.

KT pažymėjo, kad prezidentui paskyrus ministrus, nustojo galioti dekretų, kuriuos skundžia opozicija, nuostatos, o naujuosiuose dekretuose reglamentavimo, kurį ginčija pareiškėjai, neliko.

„Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjų ginčytų (...) dekretų atitikties Konstitucijai ir įstatymui tyrimas pagal pareiškėjų Seimo narių grupių prašymus būtų savitikslis, o savitikslis prašymas ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai vertintinas kaip nežinybingas Konstituciniam Teismui. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas šią konstitucinės justicijos bylą nutraukė“, – teigia teismas.

Formavimo praktika nebuvo vienoda

„Konstitucinio Teismo intervencija šiuo atveju yra beprasmė, nes tie santykiai yra pasibaigę ir jau ligšiolinė mūsų doktrina sako, kad jeigu teisės aktas, kuris ginčijamas, yra panaikinamas arba nustoja galioti dėl jo pakeitimo, tai gali būti arba atsisakoma priimti tokį prašymą apskritai, arba, jeigu pradėta byla, įvertinus aplinkybes ir nustačius, kad visgi toks tyrimas būtų savitikslis, gali būti byla nutraukta“, – BNS sakė KT teisėjas Vytautas Mizaras.

KT atkreipė dėmesį, kad iki šiol Vyriausybės formavimo praktika nebuvo vienoda, tad nepaisant to, kad byla nutraukta, teismas išsakė nemažai pozicijų dėl ateities vyriausybių formavimo.

Teismas pažymėjo, kad visos politinės jėgos, kurios nusprendžia dalyvauti rinkimuose, turi būti pasiruošusios perimti valstybės valdymą ir būti apgalvojusios kandidatus į galimus Vyriausybės narius.

Laimėjus rinkimus ir paskyrus premjerą, šis turi per kiek įmanoma trumpiausią laiką pateikti prezidentui pilną sudėties Vyriausybę.

„Pilnos sudėties dėl to, kad Seimas nustato, kokioms ir kiek valdymo sričių reikalinga ministerijų, kiek reikalinga ministrų, vadinasi, tiek turi būti ir Vyriausybės narių. Ir būtent ministras pirmininkas, pateikdamas prezidentui, turi in corpore Vyriausybės sudėtį pateikti“, – kalbėjo V. Mizaras.

Anot teismo, prezidentas, gavęs visos sudėties Vyriausybę, turi tvirtinti taip pat visos sudėties Vyriausybę.

„Jeigu prezidentas, o jis tokią teisę turi, dėl konstituciškai pagrįstų objektyvių ir svarbių priežasčių ar aplinkybių mato, kad jis negali tvirtinti kai kurių pasiūlytų ministro pirmininko Vyriausybės narių ministrais, tai tokiu atveju ministras pirmininkas turėtų teikti kitus kandidatus“, – teigė KT teisėjas.

„Bet kokiu atveju jis turi galvoti, kad per 15 dienų nuo jo kaip ministro pirmininko paskyrimo jis turi gauti prezidento pilnos Vyriausybės patvirtinimą ir tik tada teikti Seimui prezidento jo paties sudarytą ir prezidento patvirtintą pilnos sudėties Vyriausybę ir jos programą svarstymui“, – sakė jis.

KT teigimu, jei premjeras nespėja per 15 dienų pateikti Vyriausybės programos, nes prezidentas nepatvirtino kandidatų dėl konstituciškai pagrįstų priežasčių, tai premjeras, kartu bendradarbiaudamas su prezidentu, turi ieškoti sprendimų ar pašalinti tas kliūtis, kad būtų pateikti nauji kandidatai ir būtų patvirtinta pilnos sudėties Vyriausybė.

„Ar tokiu atveju būtų taikoma ar svarstoma kokia nors politinė ministro pirmininko atsakomybė dėl to, kad jis nespėjo per 15 dienų pateikti Seimui, tai čia jau atskiras klausimas, ir manau, kad politinė dauguma, kuri po atitinkamų Seimo rinkimų formuosis, tikrai bus suinteresuota ir imsis visokių įmanomų veiksmų, kad kaip per kiek įmanoma trumpesnį laiką būtų galima prezidentui pateikti tokią Vyriausybės sudėtį pilnos sudėties, kad jis galėtų visgi patvirtinti“, – sakė V. Mizaras.

Pozicijos reikšmingos ateičiai

KT priėmus sprendimą, jo skųsti negalima, tačiau teisėjas teigia, kad jame pažymėti akcentai bus naudingi ateityje.

„Labai pabrėžiu, jog sprendime išsakytos pozicijos yra labai reikšmingos ateičiai. Tikimasi, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atitinkamai ir elgsis taip, kaip Konstitucinis Teismas pabrėžia, reikia elgtis pagal Konstituciją formuojant Vyriausybę“, – sakė jis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis teigė, kad nepaisant nutrauktos bylos, Konstitucinis Teismas išaiškino pagrindinius Vyriausybės formavimo akcentus.

„Pasisakė apie tai, kad prezidentas turi įgaliojimus neskirti tiek atskirų ministrų, tiek ministro pirmininko arba netvirtinti Vyriausybės, tačiau, žinoma, vadovaudamasis konstituciniais principais ir konstituciniais reikalavimais“, – BNS sakė A. Kabišaitis.

„Kita vertus, Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad ministras pirmininkas turi pareigą pateikti kandidatūras į ministrus tokiu laiku, kad prezidentas turėtų laiko įsitikinti jų tinkamumu tiek vykdyti funkcijas, tiek ir konstituciniams reikalavimams“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, dalis konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovų prašė KT išaiškinti, ar prezidento dekretai dėl ne visos sudėties ministrų kabinetų patvirtinimo neprieštarauja Konstitucijos ir Vyriausybės įstatymo nuostatoms, kuriose kalbama apie Vyriausybės arba ministrų paskyrimą, atleidimą, bet neužsimenama apie dalies Ministrų kabineto paskyrimą.

Skundo autorių teigimu, Konstitucija nenumato Vyriausybės formavimo atskirais etapais, todėl tokia situacija, kai patvirtinama tik tam tikra Vyriausybės dalis, vėliau papildomai tvirtinant likusius ministrus, pagal Konstituciją yra netoleruotina.

Pareiškėjų nuomone, Konstitucijoje nustatytas 15 dienų terminas Vyriausybės sudėčiai patvirtinti reiškia pareigą per šį terminą patvirtinti visos sudėties Vyriausybę.

Opozicijos kreipimesi į KT, be kita ko, teigta, kad prezidentui dekretu patvirtinus ne visą Vyriausybę, Seimas, nežinodamas, kas vadovaus kelioms ministerijoms, negali įvertinti, ar Ministrų kabinetas bus pajėgus vykdyti savo programą. Juoba kad Seimas, patvirtindamas Vyriausybės programą, suteikia jai įgaliojimus veikti.

Pareiškėjų nuomone, priimant minėtus dekretus, pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, atsakingo valdymo principai, be kitų reikalavimų, suponuojantys, kad visos valstybės valdžios institucijos, pareigūnai veiktų tik Konstitucijos ir teisės pagrindu, neviršytų jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų, kad poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų įstatymams ir Konstitucijai.

Autorius Vilmantas Venckūnas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius