Sofija, balandžio 19 d. (AFP-BNS). Bulgarijos piliečiai sekmadienį pradėjo balsuoti aštuntuose rinkimuose per penkerius metus.

Tikimasi, kad juos laimės buvusio prezidento Rumeno Radevo politinė jėga, pažadėjusi kovoti su korupcija.

Skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) narė yra įklimpusi į politinę krizę nuo 2021 metų, kai dideli antikorupciniai mitingai nuvertė ilgalaikio lyderio Boiko Borisovo konservatorių vyriausybę.

R. Radevas, buvęs oro pajėgų generolas, pasisakantis už ryšių su Rusija atnaujinimą ir kritikuojantis karinės pagalbos siuntimą Ukrainai, devynerius metus ėjo šios Balkanų šalies prezidento pareigas.

Sausį jis atsistatydino, kad galėtų vadovauti naujai įkurtai centro kairiajai politinei jėgai „Pažangioji Bulgarija“. Prieš sekmadienio balsavimą atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šis blokas gali surinkti 35 proc. balsų.

R. Radevas teigė norintis išvaduoti šalį nuo „oligarchinio valdymo modelio“ ir palaikė 2025 metų pabaigoje vykusius antikorupcinius protestus, kurie nuvertė konservatorių remiamą vyriausybę.

„Radevo tikslas – kad Bulgarija turėtų ateitį. Pasiekėme tašką, kai abejojame pačia savo šalies ateitimi“, – naujienų agentūrai AFP R. Radevo baigiamajame rinkimų kampanijos mitinge Sofijoje šios savaitės pradžioje sakė 28 metų filosofijos mokytojas Lazaras Lazarovas.

„Radevas įrodė esąs geras prezidentas ir valstybininkas. Jis yra priimtiniausias ES, Jungtinėms Valstijoms, Rusijai ir, jei norite, net Kinijai“, – kalbėjo jis.

Remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, B. Borisovo proeuropietiška partija GERB, kuri taip pat vadovavo praėjusiai vyriausybei, greičiausiai liks antra, surinks apie 20 proc. balsų ir aplenks liberaliąją PP-DB.

Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jos bus uždarytos 20 valandą.

„Laisvai!“

R. Radevas griežtai kritikuoja ES žaliosios energetikos politiką, kurią laiko naivia „pasaulyje be taisyklių“, taip pat bet kokias Bulgarijos pastangas siųsti ginklus su Rusijos invazija nuo 2022 metų kovojančiai Ukrainai, nors yra sakęs, kad nepasinaudos savo šalies veto teise blokuodamas Briuselio sprendimus.

Siekdamas atnaujinti ryšius su Rusija, R. Radevas pasmerkė praėjusį mėnesį pasirašytą 10 metų gynybos susitarimą tarp Sofijos ir Kyjivo, dėl ko oponentai jį vėl apkaltino pernelyg nuolaidžiaujant Maskvai.

Buvęs prezidentas taip pat sukėlė nerimą, kai ketvirtadienį vykusiame mitinge parodė vaizdus iš savo susitikimų su pasaulio lyderiais, įskaitant Rusijos vadovą Vladimirą Putiną.

Kilus proeuropietiškų rinkėjų pasipiktinimo bangai socialiniuose tinkluose, šimtai vartotojų dalijosi ekrano kopija kaip įrodymu, kad R. Radevas palaiko Kremlių.

Tačiau pačiame renginyje, didžiausioje Bulgarijos uždaroje arenoje, šalininkai R. Radevą pasitiko džiaugsmingais šūksniais, kuriuos jis nutraukė karišku „laisvai!“, sukeldamas publikos juoką.

„Turime sutelkti gretas“, – sakė jis maždaug 10 tūkst. šalininkų, pristatydamas savo partiją kaip nekorumpuotą „alternatyvą iškrypusiam senojo stiliaus partijų karteliui“.

B. Borisovas, kuris beveik be pertraukų vadovavo šaliai beveik dešimtmetį, atmetė prielaidas, kad R. Radevas atneša kažką naujo.

Anksčiau šią savaitę vykusiame savo partijos mitinge jis tvirtino, kad GERB „išpildė dešimtojo dešimtmečio svajones“ tokiais pasiekimais kaip šalies prisijungimas prie euro zonos šiais metais.

Tikimasi didelio aktyvumo

R. Radevas pažadėjo po rinkimų vengti koalicijos su GERB ir taip pat atmetė bendradarbiavimo galimybę su Deljanu Pejevskiu, vadovaujančiu DPS partijai ir sulaukusiu Jungtinių Valstijų bei Jungtinės Karalystės (JK) sankcijų dėl korupcijos.

R. Radevas teigė siekiantis absoliučios daugumos 240 vietų parlamente.

Nepasitikėjimas politika paveikė rinkėjų aktyvumą, kuris per praėjusius rinkimus 2024 metais nukrito iki 39 procentų.

Tačiau R. Radevui telkiant rinkėjus, tikimasi didelio aktyvumo, teigia apklausų instituto „Alpha Research“ analitikė Borjana Dimitrova.

Partijos ragino Bulgarijos gyventojus ateiti į rinkimus, taip pat siekiant sumažinti balsų pirkimo poveikį.

Pastarosiomis savaitėmis per suintensyvintas operacijas prieš balsų pirkimą policija konfiskavo daugiau nei 1 mln. eurų.

Pareigūnai taip pat sulaikė šimtus žmonių, įskaitant vietos tarybų narius ir merus.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius