Vilnius, rugsėjo 30 d. (BNS). Lietuva planuoja įsigyti naujų artimojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų MSHORAD ir NASAMS.

Apie tai per opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdį pranešė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Jos teigimu, trečioji Švedijos įmonės „Saab Dynamics“ gaminama trumpo nuotolio oro erdvės gynybos sistemos MSHORAD baterija bus užsakyta per artimiausias kelias savaites.

„Taip pat planuojame ketvirtą NASAMS bateriją užsisakyti. Čia turbūt artimiausių 24 mėnesių laikotarpiu, nes susiję su papildomu finansavimu. Labai norėtume ir dar vienos papildomos baterijos“, – tvirtino ministrė.

Šią vidutinio nuotolio antžeminę oro erdvės gynybos sistemą gamina Norvegijos bendrovė „Kongsberg Defence & Aerospace“.

Kalbėdama apie oro gynybą, D. Šakalienė taip pat teigė, kad trumpuoju laikotarpiu orientuojamasi stiprinti detekcijos pajėgumus, vykdomas pirmasis sistemos „Sky Fortress“ (Ukrainos sukurta mikrofonų sistema, nustatanti, kas skrenda – BNS) įsigijimo etapas, ketinama papildomai pirkti keturis radarus.

„Per artimiausias kelias savaites dėl dviejų rūšių radarų bus pasirašytos sutartys“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, per artimiausias savaites taip pat bus pasirašytos sutartys dėl keliolikos vienetų elektroninės kovos ir mobilių antidroninių sistemų įsigijimo.

Anot D. Šakalienės, Lietuva savo oro gynybą kuria remdamasi su Rusija kovojančios Ukrainos patirtimi.

„Kai turėjome susitikimą septyni gynybos ministrai ir ukrainiečiai, šie pristatė labai detaliai savo daugiasluoksnę oro erdvės gynybos koncepciją, tai Lietuvos dabartinis sumanymas visiški atitinka ukrainiečių oro gynybos koncepciją. Mes tik kai kuriose srityse esame pradiniuose etapuose ir dabar lipdome, klijuojame tuos papildomus pajėgumus, kurie reikalingi“, – sakė ji.

Krašto apsaugos ministrė taip pat pranešė, kad artimiausiu metu papildomų oro gynybos pajėgumų bus sulaukta iš Vokietijos.

„Papildomi pajėgumai, kuriuos labai artimu metu gausime iš Vokietijos, sustiprins mūsų gebėjimą detektuoti grėsmes mūsų erdvėje. (...) tai yra labai rimti pajėgumai, net šiek tiek daugiau nei mes tikėjomės“, – sakė D. Šakalienė.

Kaip rašė BNS, oro gynybos klausimas tapo itin aktualus šią vasarą į Lietuvą įskridus dviem rusiškiems dronams „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.

Incidentas rugsėjį fiksuotas ir Lenkijoje, kaimyninės šalies oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų.

Po šio įvykio NATO pranešė, kad sustiprins savo rytinio flango gynybą, siekiant padėti atremti Maskvos keliamą grėsmę bei paskelbė apie operaciją „Eastern Sentry“ („Rytų sargyba“).

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius