Vilnius, gegužės 28 d. (BNS). Lietuvoje pernai užregistruota 63 proc. daugiau kibernetinių incidentų nei 2023 metais, rodo 2024-ųjų Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaita.

„Tačiau šis pokytis sietinas ne su padidėjusia grėsme, bet su augančiu visuomenės sąmoningumu ir būtinybės pranešti apie kibernetinius incidentus supratimu“, – rašoma ataskaitoje.

Kaip skelbiama Krašto apsaugos ministerijos ir šalies institucijų parengtoje ataskaitoje, NKSC pernai užregistravo 3 874 kibernetinius incidentus, 2023 metais fiksuoti 2 378.

Dokumente teigiama, kad dauguma incidentų buvo priskirti nereikšmingai ir vidutinei kategorijoms, o trys kibernetiniai incidentai – didelei kategorijai.

Pastarosios kategorijos incidentai siejami su užsienio šalių remiamomis grupuotėmis, kurios įsilaužusios į organizacijų tinklus siekia ilgalaikių tikslų, vienas jų – šnipinėjimas.

NKSC vertinimu, piktavalių socialinės inžinerijos metodų taikymas siekiant išvilioti jautrią informaciją yra pagrindinė kibernetinių incidentų Lietuvoje priežastis.

Pernai šio tipo incidentai sudarė 59 proc. visų NKSC registruotų incidentų, 2023 metais – 38 procentus.

Pasak NKSC, nerimą kelia pastaraisiais metais pasaulyje smarkiai išaugęs nutekintų prisijungimo duomenų kiekis, tam didelę įtaką daro kibernetinės atakos, tinklų ir informacinės sistemos spragos ir slaptažodžių pakartotinis naudojimas skirtingose platformose.

Tuo metu policijos duomenimis, pernai nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje grėsmės lygis nepakito, tačiau esminė problema vis dar lieka sukčiavimas.

Jis sudarė didžiąją dalį – 53 proc. – visų elektroninėje erdvėje padarytų nusikalstamų veikų. Tuo metu apgaulingų telefoninių skambučių atvejų skaičius pernai, palyginti su 2023 metais, išaugo 64 procentais.

Nauja tendencija – bauginimas Trečiuoju pasauliniu karu

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, 2024 metais informacinei veiklai prieš Lietuvą didžiausią įtaką turėjo besitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Pasak kariuomenės, didžiausias informacinių grėsmių šaltinis – Rusijos ir Baltarusijos režimų pareigūnai, šių valstybių politinės ir karinės vadovybė ir režimo kontroliuojami žiniasklaidos atstovai.

Ataskaitoje teigiama, kad tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, ypač daug dėmesio skirta Lietuvos paramai Ukrainai, teigta, kad NATO yra agresyvus karinis blokas, o Lietuva – rusofobiška valstybė, priešiški informaciniai veikėjai, susiję su Rusijos ar Baltarusijos režimais, stengėsi sumenkinti Lietuvos pastangas stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir Vokietijos brigados dislokavimo reikšmę.

„Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, paminėtini nauji naratyvai, pavyzdžiui, Lietuvoje ir Lenkijoje rengiami diversantai perversmui Baltarusijoje sukelti ir Aliaksandro Lukašenkos režimui nuversti, Lietuvos karinio pajėgumo stiprinimas yra pasirengimas Rusijos ir Baltarusijos puolimui, NATO šalys yra įsitraukusios į karinę operaciją Kurske“, – rašoma ataskaitoje.

Pasak kariuomenės, pernai išryškėjo ir nauja tendencija – bauginimo ir grasinimo atvejai informacinėje erdvėje. Palyginti su 2023 metais, padažnėjo pranešimų apie Trečiąjį pasaulinį arba branduolinį karą.

Kariuomenės vertinimu, tikėtina, kad šiemet informacinis spaudimas neatslūgs, o priešiškų valstybių kontroliuojami ar jų įtaką patiriantys informaciniai veikėjai toliau sieks diskredituoti Lietuvos kariuomenę ir NATO bei pateisinti savo veiksmus fizinėje erdvėje kaltindami „kolektyvinius Vakarus“.

Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaita – kasmetinė apžvalga apie situaciją Lietuvos kibernetinėje erdvėje, kurią rengia KAM kartu su NKSC, policija, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu.

Trečiadienį ataskaita pirmiausia bus pristatyta Vyriausybės pasitarime, vėliau viešai ją pristatys krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) Kibernetinio saugumo operacijų departamento direktorius Rokas Jonikas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas.

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius