atnaujinimai visame tekste, tekstas suskirstytas skyriais

Vilnius, kovo 24 d. (BNS). Varėnos rajone sudužus Ukrainos dronui, premjerė Inga Ruginienė teigia, jog Lietuva susiduria su sunkumais spartinant radarų įsigijimo terminus.

„Aš labai norėčiau, kad tai būtų prekybos centras, kaip dabar mes einame apsipirkti pieno, duonos ar mėsos. Tai labai norėčiau, kad ir gynybai, irgi būtų toks prekybos centras, į kurį galėtum tiesiog nueiti, išsirinkti tai, ko tau reikia, ir čia ir dabar nusipirkti“, – žurnalistams antradienį po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio sakė ministrė pirmininkė.

„Deja, pasaulyje taip nėra ir įvairios šalys net gauna kvotas tam tikrų įsigijimų – negali įsigyti net tiek, kiek yra užsakiusios. Mes, kaip Vyriausybė, ką padarėme – mes užtikrinome rekordinį biudžetą gynybai. Tai reiškia, kad pinigų yra, dabar mus stabdo pasauliniai pramonės pajėgumai“, – teigė ji.

Taip ji kalbėjo po NSK posėdžio, surengto dėl Varėnos rajone prieš daugiau nei parą sudužusio drono.

I. Ruginienė patvirtino, kad bepilotis orlaivis buvo ukrainietiškas, skirtas atakuoti taikinį Rusijoje.

„Dronas, kirtęs mūsų oro erdvę ir įskridęs į Varėnos rajoną, buvo ukrainiečių dronas ir jis susijęs su operacija, kurią ukrainiečiai vykdė tą naktį, nukreiptą prieš Rusiją“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Jau dabar galime tikrai sakyti, kad tai buvo nuklydęs dronas“, – pridūrė ji.

Ragino nespekuliuoti

BNS rašė, jog pirmadienio rytą ant Lavyso ežero Varėnos rajone nukrito į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas. Kariuomenės radarai šio objekto neužfiksavo.

Krašto apsaugos sistemos duomenimis, ukrainietiškas dronas galėjo pasiklysti dėl radijo kovos priemonių poveikio, įtariama, kad minimas dronas buvo skirtas atakuoti Primorsko uostą Rusijos šiaurės vakaruose.

„Į situaciją buvo nedelsiant sureaguota ir suveikė visos numatytos procedūros, teritorija apsaugota, įvykio vietoje dirbo atsakingos tarnybos kartu su kariuomene“, – antradienį sakė premjerė.

Ji ragino nespekuliuoti, koks būtent tai objektas buvo, pažymėjusi, kad į tai atsakys vykdomas tyrimas.

„Viešojoje erdvėje jau pasirodo spėlionių, ar tai galėjo būti vadinamas „Shahed“ tipo dronas ar kitas objektas, tačiau kol kas tokios prielaidos nėra patvirtintos, todėl spekuliuoti būtų neatsakinga“, – nurodė I. Ruginienė.

„Labai prašau taip pat visuomenės neplatinti nepatikrintos informacijos, neplatinti nepatikrintų vaizdų, o nedelsiant tai perduoti atitinkamoms tarnyboms. (...) Tarnybos veikia aktyviai pagal sukurtus algoritmus, bet šiame procese ir civilinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį reaguodama ir operatyviai perduodama informaciją“, – pridūrė premjerė.

Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, pagrindinė problema, kodėl Lietuvos vis dar nepasiekė papildomi radarai, yra gamybos terminai.

„Pasaulinė gynybos pramonė iš esmės turi labai ilgus gamybos terminus ir mes negalime gauti priemonių čia ir dabar. Tai yra pagrindinis iššūkis, ką kiekviename formate – tiek NATO, tiek Europos Sąjungos – ir aš asmeniškai pabrėžiu, ir premjerė akcentuoja, ir kiti kitų šalių vyriausybių nariai tą patį sako“, – teigė ministras.

„Mes lygiai taip pat spaudžiam savo tiekėjus, savo partnerius, aiškindami, kad mums netinka pristatymo datos, kad mes tada peržiūrėsime sutartis, kad mes tada peržiūrėsime mokėjimus, jeigu jūs negalite išpildyti savo sąlygų“, – pabrėžė R. Kaunas.

Pilnai veikianti sistema – 2030 metais

Ministras akcentavo, jog iki 2030 metų yra planuojama sukurti pilną detekcijos ekosistemą, kuriai pernai nuspręsta skirti 500 mln. eurų.

„Radarai yra skirtingi, jie nėra absoliutūs, kad nuo žemės iki dangaus viską mato – jie turi savo techninius pajėgumus, savo veikimo zonas. Jas sujungus visas į vieną bendrą tinklą, prijungus galbūt ukrainietišką ar izrailietišką technologiją, akustines technologijas, prijungus duomenų bazes, prijungus specialias kameras, (...) tai iki 30-ųjų metų yra tikslas sukurti detekcinę ekosistemą, kad gebėtume pasiekti nuo žemės iki dangaus“, – teigė ministras.

„Tai yra technologinis iššūkis ir mes tuo klausimu dirbam. Jeigu būtų, kaip ir premjerė sakė, galimybė nusipirkti radarą nuėjus į parduotuvę, tai jau būtų padaryta vakar“, – antrino R. Kaunas.

Pasak kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro, tokie atvykstančių radarų terminai jo taip pat netenkina, tačiau situaciją pakeisti sunku.

„Situacija yra tokia, kad kas buvo dešimtmečiais nedaroma arba daroma taip, fragmentiškai, mes turim padaryti per keletą mėnesių, per keletą metų. Tai, be abejo, kaip vado netenkina, kaip bet kurio piliečio netenkina. Aš norėjau jau šiandien turėti visą pilnai uždengtą mūsų oro erdvę nuo bet kokio objekto, kuris gali skristi į Lietuvos teritoriją. Tačiau vyksta procesas, yra tam tikri niuansai objektyvūs, kur ne nuo mūsų labai priklauso“, – komentavo kariuomenės vadas.

„Aišku, aš norėčiau, kad būtų greičiau (išvystyta oro gynybos sistema – BNS), bet yra gyvenimas, kuris diktuoja savo tempą“, – pridūrė jis.

Vyriausybės vadovė taip pat akcentavo, kad Varėnos rajone sudužęs dronas – ne lokalus incidentas, o „platesnė saugumo realybės dalis“, kurioje papildomas rizikas regionui ir sunkesnį tokių incidentų prognozuojamumą sukuria Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą.

Kaip rašė BNS, pernai į Lietuvą du kartus buvo įskridę Rusijos dronai „Gerbera“, vienas iš jų buvo su sprogmenimis. Pareigūnai nustatė, kad šie dronai buvo nukreipti į Ukrainą, bet į Lietuvą pateko netyčia, kai ukrainiečiai elektroninės kovos priemonėmis sutrikdė jų skrydžio kryptis.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, ginkluotės ir karinės technikos įsigijimams 2026 metų gynybos biudžete numatyti 2 mlrd. eurų.

Krašto apsaugai Lietuva šiais metais yra numačiusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantį finansavimą.

Autoriai: Dominykas Biržietis, Ieva Martinkutė, Saulius Jakučionis

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/69c267eccdac8081911e4961

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius