atnaujintas pavadinimas, naujos paskutinės trys pastraipos

Vilnius, spalio 15 d. (BNS). Sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio teigimu, kitais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas turėtų būti beveik 13 proc. didesnis ir siekti 4,86 mlrd. eurų.

„Kitais metais planuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sieks 4,86 mlrd. eurų ir tai bus (...) 12,9 proc. didesnės pajamos ir pats biudžetas negu 2006 metais“, – konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė ministras.

„Milijonais tai atrodytų, kad tai 554 mln. eurų papildomai įplaukos į biudžetą. Tai tikrai yra didžiulis pasiekimas, didinant pajamas sveikatos apsaugos sistemai“, – teigė jis.

L. Kukuraičio teigimu, šalies sveikatos apsaugos sistema vis dar finansuojama maždaug trečdaliu mažiau nei reikėtų, palyginti su Europos vidurkiu, todėl norint pacientams užtikrinti panašias paslaugas ir galimybes kaip kitose regiono šalyse būtina didinti finansavimą.

Planuojamos PSDF biudžeto išlaidos – 4,76 mlrd. eurų, tai yra 10,5 proc. daugiau nei šiais metais. Apie 100 mln. eurų numatoma papildyti rezervą, o šią sumą būtų galima naudoti būtinoms viršsutartinėms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.

„100 mln. esančių rezerve kaip galimybė naudoti juos viršsutartinėms paslaugoms iš tiesų atidaro mums dar daugiau galimybių daryti išlaidas (...) ir suteikti daugiau paslaugų pacientams, ypač tų, kurių labiausiai reikia“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Pasak jo, 2026 metais viršsutartinėms sveikatos priežiūros paslaugoms planuojama skirti apie 170 mln. eurų.

Didžiausia PSDF biudžeto išlaidų dalis – 3,41 mlrd. eurų – bus skiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Tai beveik 357 mln. eurų daugiau nei šiemet.

„Papildomos lėšos bus skiriamos paslaugų plėtrai, ypač toms paslaugoms, kurių trūksta, kur matome, kad eilės yra didesnės, ir tam (...) paslaugų finansavimo tvarkoje numatomos galimybės teikti viešosioms įstaigoms viršsutartines paslaugas ir tų paslaugų suteikti daugiau pacientams“, – sakė L. Kukuraitis.

Taip pat apie 50 mln. eurų planuojama skirti baziniams sveikatos priežiūros paslaugų mokėjimams, siekiant užtikrinti jų prieinamumą regionuose.

„Tai yra tos paslaugos, kurios svarbios regionuose arba svarbu, kad jos pasiektų visus gyventojus. (...) Baziniai mokėjimai, tai reiškia mokama ne pagal paslaugas, bet duodama suma pagal tai, kad egzistuoja konkretus skyrius. Tai leidžia išlaikyti pagrindines paslaugas ir papildomai tada už paslaugas mokama“, – paaiškino politikas.

Tai įgyvendinti leistų šalies vadovo teikiamos įstatymo pataisos.

BNS rašė, kad prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įteisinti mišrų PSDF biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį.

Jo Seimui pateiktose pataisose numatyta, kad stacionarinės aktyviojo gydymo paslaugos būtų finansuojamos mokėjimais už suteiktas paslaugas ir papildomu fiksuotu metiniu mokėjimu nustatytų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti.

Savo ruožtu Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius sako, kad baziniai mokėjimai bus skiriami tik gydymo įstaigoms, kurios atitiks keliamus reikalavimus.

„Visuose baziniuose mokėjimuose bus reikalavimas dėl tinkamo personalo kiekio, – teigė jis. – Vien tai, kad ant durų bus užrašyta pediatrinis skyrius, nereiškia, kad ligonių kasos sumokės pilną bazinį mokėjimą. Turės būt užtikrintas visą parą pediatrų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų pakankamas skaičius, kad mūsų mažieji piliečiai jaustųsi saugūs ir būtų tinkamai gydomi.“

Taip pat bus indeksuojamos bazinės sveikatos priežiūros paslaugų kainos.

Be to, planuojama plėsti apmokėjimą už gerus gydymo rezultatus.

„Čia bendra pasaulio tendencija – verte grįsta medicina ir bandymas mokėti už gerus rezultatus, paskatinti tuos gydytojus, konkrečiai šeimos gydytojus, kurie pasiekia gerų gydymo rezultatų“, – sakė VLK direktorius Gytis Bendorius.

Kaip rašė BNS, nuo 2027 metų įsigalios Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kuriomis prioritetas skirstant PSDF lėšas bus suteikiamas valstybės ir savivaldybių viešosioms bei biudžetinėms gydymo įstaigoms.

Pagal naują tvarką, su privačiomis gydymo įstaigomis Valstybinė ligonių kasa sutartis sudarys dėl tų paslaugų, kurių negali užtikrinti kitos įstaigos.

„Viešasis sektorius yra mūsų sveikatos sistemos stuburas ir tinkamas finansavimas iš tikrųjų jam privalomai turi būti jam skirtas, nes viešasis sektorius užtikrina paslaugų teikimą krizių atveju“, – kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila.

„Jos teikia paslaugas visiems pacientams, o privačios įstaigos yra partneris, daugiau papildo viešą sektorių“, – akcentavo jis.

Spaudos konferencijoje dalyvavę LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius ir Kėdainių ligoninės vadovė Asta Šakickienė teigė, kad viešasis sektorius yra pasirengęs suteikti daugiau sveikatos paslaugų.

Autorė Karolina Ambrazaitytė

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius