papildymai visame tekste

Vilnius, gruodžio 30 d. (BNS). Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas rengsianti darbo grupė pradėjo svarstyti savo darbo reglamentą ir nutarė darbą tęsti sausio 2 dieną.

Antradienį į posėdį susirinko tik dalis darbo grupės narių, nes ne visos organizacijos spėjo deleguoti savo atstovus į ją.

Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad Žurnalistų profesionalų asociacija į darbo grupę įtraukta tik antradienio rytą per Seimo valdybos posėdį, todėl ji niekaip negalėjo spėti deleguoti savo atstovą.

Konservatoriai Vytautas Juozapaitis ir Vytautas Kernagis skundėsi, kad taip pat nebuvo oficialiai informuoti apie jų įtraukimą į darbo grupę. Jie tvirtino apie tai, jog turi dalyvauti posėdyje, sužinoję prieš pusvalandį.

Darbo grupei pirmininkaujantis Seimo vadovas socialdemokratas Juozas Olekas grupės nariams išdalijo savo ir partijos kolegės Indrės Kižienės parengtą jos darbo reglamento projektą. 

Pagal jį darbo grupė turės parengti išvadas ir siūlymus dėl LRT valdysenos modelio ir jo teisinio reglamentavimo tobulinimo.

Jai siūloma įvertinti dabartinį reguliavimą, išanalizuoti nacionalinio transliuotojo valdymo, priežiūros ir atskaitomybės mechanizmus, įvertinti kitų valstybių patirtį, nustatyti galimas rizikas LRT nepriklausomumui, skaidrumui ir atskaitomybei, išanalizuoti įstaigos finansinių išteklių naudojimo teisinį reglamentavimą, skaidrumo ir efektyvumo užtikrinimo mechanizmus bei parengti siūlymus dėl teisės aktų pakeitimo.

„Tai teikia vilčių, kad bus kalbama apie visą valdyseną. Aš labai tikiuosi ir tuo tiki visi tie keliasdešimt tūkstančių, kurie čia kelias paras buvo atėję prie Seimo ir prašė“, – apie darbo grupės veiklos apimtis sakė V. Juozapaitis.

Reglamento projekte taip pat numatyta, kad jos posėdžiai bus transliuojami viešai.

Pagal Seimo valdybos sprendimą darbo grupei priklauso 12 politikų ir penki žiniasklaidos organizacijų atstovai. Kaip išorinius ekspertus žadama kviesti Medijų tarybos atstovus.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, tai, kad Medijų taryba neįtraukta į darbo grupę, yra klaida, ir ji daroma sąmoningai skaičiuojant balsus, jog valdantieji joje neprarastų daugumos.

„Akivaizdu, kad bijoma prarasti politinę kontrolę šios darbo grupės. Skaičiuojami balsai. Matome, kad yra septyni valdančių nariai plius Artūras Zuokas, kuris kaip Mišrios grupės atstovas, bet, panašu, kad palaikys valdančiuosius, ir, na, labai stengiamasi neišleisti darbo grupės kontrolės iš savo rankų“, – sakė ji.

V. Juozapaitis darbo grupės veiklos pradžią vadino spektakliu ir neatmetė galimybės trauktis iš jos, jeigu nebus paisoma opozicijos nuomonės.

„Na, tai demonstruoja, kad yra jau spektaklis surežisuotas turbūt iki pat pabaigos ir jie žino to spektaklio rezultatą. Mes tikrai nebūsime pasyviais stebėtojais. Jeigu mūsų nuomonė niekam nebus reikalinga ir nepaisoma, tai, be jokios abejonės, pasitrauksime iš tokios darbo grupės, jeigu ji nepradės dirbti taip, kaip dera demokratinėje valstybėje“, – tvirtino parlamentaras.

Pagal Seimo valdybos sprendimą, įstatymo projektą darbo grupė turės paruošti iki vasario 13-osios.

Kaip rašė BNS, sudaryti darbo grupę parengti LRT įstatymo pataisas dėl jos valdysenos keitimo sutarta praėjusią savaitę per Seimo frakcijų lyderių susitikimą Prezidentūroje su Gitanu Nausėda.

Po šio susitikimo šalies vadovas pareiškė, kad valdantieji pažadėjo netaikyti skubos LRT įstatymo pataisoms, o opozicija – specialiai projekto svarstymo nevilkinti.

Valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Opozicijos atstovai, siekdami vilkinti pataisos priėmimą, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.

Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį surengtuose mitinguose prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.

Autorė Jūratė Skėrytė

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/6953a7a201f9101ba3cde843

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius