Vilnius, liepos 24 d. (BNS). Vyraujant abejonėms dėl „Ignitis grupės“ pradėto plėtoti 700 megavatų galios apie 3 mlrd. eurų vertės pirmojo komercinio jūros vėjo parko projekto likimo, naujasis energetikos ministras Lukas Savickas sako pavedęs ministerijai išanalizuoti bendrovės ataskaitą dėl šio projekto. Jo teigimu, dėl jo ateities reikia apsispręsti skubiai, todėl sprendimas – mėnesių klausimas.

„Labai svarbu projektą įvertinti pasikeitusioje situacijoje: Lietuvoje atsirado ženkliai didesni gamybos pajėgumai, o vartojimas neauga taip sparčiai, kaip prognozuota. Būtent šiame kontekste šis vertinimas šiuo metu ir atliekamas. Kadangi laiko jau prarasta ir kad daugiau jo nebūtų prarasta, tikrai nematau pagrindo ilgai svarstyti. Sieksiu rasti sprendimus per maksimaliai trumpus terminus ir judėti į priekį viena ar kita kryptimi“, – interviu BNS sakė L. Savickas.

Jo teigimu, parkas galėtų būti vystomas derinant pagalbos schemas, o galbūt – ir komerciniais pagrindais.

Tuo metu dėl geopolitinių įtampų Artimuosiuose Rytuose vėl brangstant naftai ir degalams, laikini kainų suvaldymo instrumentai būtų svarstomi joms ilgesniam laikui nukrypus nuo Europos ar regioninių tendencijų, tikina L. Savickas.

Tačiau neatskleidžia, kokios priemonės galėtų būti taikomos – ministerija vertins skirtingas galimybes: „Esu paprašęs skirtingiems scenarijams parengti apžvalgą ir kitų šalių praktikų vertinimą, kurios priemonės labiau pasiteisino.“

L. Savickas taip pat patikino matantis galimybių dar šiemet įsigyti dujų pagal amerikietišką „Henry Hub“ indeksą, kuris, tikimasi, padėtų sumažinti galutinę kainą vartotojams: „Kiek girdžiu, techniškai tai būtų įmanoma, tad siekčiau, kad tai būtų realizuota.“

Kitos interviu temos:

* Ministerija sieks auginti elektros vartojimą pritraukiant naujų vartotojų ir investuotojų, skatinant elektromobilumą;

* Ministras artimiausiu metu ketina gyvai aptarti bendrus projektus su Lenkijos ministru;

* Mažieji branduoliniai reaktoriai Lietuvoje turi potencialo, jų pritaikomumą vertins deleguota komanda.

– Pirmiausia įdomu dėl jūsų energetikos patirties. Buvote Seimo Ekonomikos komitete, kuriame dažnai energetiniai klausimai yra svarstomi. Bet daugiau tokios konkretesnės energetikos patirties jūsų biografijoje nėra. Ar galite tvirtai pasakyti, kad turite tiek pat kompetencijų, įsigilinimo šioje ministerijoje, kiek turėjote dirbdamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kur jūsų kompetencijos niekas nekvestionavo?

– Ministro pozicija yra labai susijusi ir su patirtimi toje srityje, ir su politine patirtimi valdant ir užimant ministro pozicijas. Keli aspektai yra svarbūs. Pirma, nuoseklus darbas – tiek, kiek esu politikoje, praktiškai visuomet dirbau ekonominiuose klausimuose: pradedant nuo ministro pirmininko patarėjo ekonomikos klausimais, ko dalis neišvengiamai yra energetika, toliau tęsiant veiklą parlamente, dirbant Ekonomikos komitete, kurio apimtyje yra Susisiekimo, Ekonomikos ir Energetikos ministerijos.

Praėjusioje kadencijoje teko labai aktyviai ginti būtent energetikos srityje vartotojų pusę. Pats inicijavau klausymus, po to susiformavo ir teismų praktika siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą tuo metu, kai buvo tam tikras piktnaudžiavimas iš tiekėjų pusės.

Visa tai grindžia patirtį šioje srityje, puikų energetikos svarbos kaip tam tikro ekonomikos augimo pagrindo suvokimą. Kartu su ankstesne patirtimi, tiek kaip ministro, tiek dirbant Vyriausybės kanceliarijoje, tie klausimai yra pakankamai aiškiai atsakyti ir nuo pirmųjų dienų galima kibti į darbus.

– Jūs buvote vienintelis partijos kandidatas į šį postą?

– Kiek viduje svarstėme, kitų kandidatų nebuvo iškelta.

– Vėl ūgtelėjo dienos (trečiadienio – BNS) kainos, degalinėse vidutinė dyzelino kaina už litrą buvo apie 1,96 euro, benzino – apie 1,79 euro. Sakėte, kad dar nėra poreikio įvesti kainų valdymo priemones, atsispyrėte nuo Europos Sąjungos vidurkio, kurio Lietuva, anot jūsų, dar nesiekia. Premjeras kalbėjo, kad priemonės būtų svarstomos, kai kainos išsilaikytų aukštesniame lygyje ilgiau. Finansų ministras užsiminė, kad naftos kaina yra tas atskaitos taškas – 100 dolerių už barelį.

Įvertinus šią komentarų visumą, ar galima sakyti, kad turite konkrečius kriterijus, kada tos priemonės būtų? Kokie jie? Pavyzdžiui, nuo kokio kainos lygio ir kiek ilgai jis turėtų tęstis, kad jau tikrai pradėtumėte reaguoti?

– Strateginiu lygiu žiūrint šalies tikslas yra kiek įmanoma labiau spręsti priežastis ir mažinti priklausomybes nuo iškastinio kuro. Tai strateginis uždavinys, ties kuriuo mes labiausiai susitelkę, tačiau negalime ignoruoti to, kas vyksta globaliose rinkose, Europos Sąjungoje bei tarp mūsų kaimynių. Pažiūrėjus į tendencijas apie pusantro mėnesio matėme mažėjimo laikotarpį, o pastarąsias dvi savaites matome vėl degalų kainų augimą. Jeigu ši tendencija įsitvirtins arba atsiras ženklesnis nukrypimas nuo regioninių ir Europos vidurkių, tai tikrai galėtų būti pagrindas ieškoti proporcingų, adekvačių sprendimo priemonių.

Šiandien kol kas apsiribojame dviejų žingsnių aspektu: akylai ir kasdien stebime duomenis ir lygiai taip pat jau turėjome pirminius pokalbius, juos toliau tęsiame ekspertiniu lygiu tiek su premjeru, tiek su kitais ministrais. Jeigu šis klausimas būtų sprendžiamas, priemonės būtų priimamos Vyriausybės lygiu, o jeigu ne – įtraukiant ir parlamentą. Todėl šiandien tai yra pasirengimas turėti aiškius scenarijus ir galimas priemones, jeigu jų prireiktų. Tačiau kol kas matome, kad tokios situacijos dar nėra.

– Kiek galėtų užtrukti jų įvedimas prireikus ir ar tai būtų panašios priemonės į buvusias, pavyzdžiui, laikinas dyzelino akcizo sumažinimas?

– Esu paprašęs skirtingiems scenarijams parengti apžvalgą ir kitų šalių praktikų vertinimą, kurios priemonės ten labiau pasiteisino.

Lietuvoje prieš kelis mėnesius toje situacijoje rezervų paleidimai nedavė norėto efekto, tačiau laikinas akcizo sumažinimas dyzelinui lyg ir davė. Turint duomenis ir matant tendencijų kitimą turėtume bendrą suderintą sprendimą Vyriausybės lygiu, o jeigu reikėtų, tektų remtis ir Seimu.

– Pavasarį kaip Seimo narys siūlėte akcizų sumažinimą tiek dyzelinui, tiek benzinui. Galima manyti, kad jūs būtumėte linkęs palaikyti būtent akcizų sumažinimą. Ar siektumėte Vyriausybėje pritarimo lengvatai abiem kuro rūšims?

– Mano registruotas projektas atidarė pokalbį apie tai, kad reikalinga greitesnė reakcija ir didesnio efekto priemonės. Subūrus platų ratą parlamentarų projektas iš esmės tą ir pasiekė. Sėkmingai pateikus šį įstatymo projektą Vyriausybė taip pat registravo ir pateikė projektą siauresne apimtimi. Visuomet pasisakau už sprendimus, kurie yra kiek įmanoma taiklesni, ypač kai tai pareikalauja valstybės lėšų. Bet stebint duomenis ir matant poreikį galime diskutuoti apie platesnį ratą. Poreikio kol kas nėra, bet pasirengimas turi būti.

– Lenkija birželį priėmė energetikos įmonių viršpelnių laikiną apmokestinimą, pirmiausia orientuotą į „Orlen“. Buvęs ministras Žygimantas Vaičiūnas minėjo, kad Lietuva galėtų lenkams priėmus veidrodiniu principu įvesti panašų apmokestinimą. Ar Vyriausybėje vyksta kalbos apie tokią priemonę ir ar jūs jai pritartumėte?

– Kol kas neužbėgčiau įvykiams už akių, kol nėra fiksuoto poreikio ar sutarimo, kad poreikis yra. Tačiau priemonių kontekste reikės diskutuoti apie platų jų ratą.

– Kad jau užsiminiau apie Lenkiją – neskauda širdies, kad lenkams pavyko pasistatyti jūrinį vėjo parką?

– Energetika nėra apie širdies skausmą, ji yra apie valstybės gebėjimą pasiekti energetinę nepriklausomybę, ką didele dalimi jau baigiame įtvirtinti, ir paversti energetiką savo konkurenciniu pranašumu. Toks stabilios generacijos projektas (jūrinio vėjo jėgainių parkas – BNS) galėtų prisidėti prie tokios vizijos arba jau galėtų būti strategijos dalis. Prarasto laiko tikrai gaila, nes per tą laikotarpį reikšmingai pasikeitė šalies atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumai. Kol svarstėme jūros vėjo parko projektą, dabar turime pajėgumus, kurie šiemet artėja prie 7 gigavatų.

– Ar jau susipažinote su „Ignitis grupės“ ataskaita – kaštų ir naudos analize? Kas joje konkrečiai konstatuota?

– Dokumentas yra labai didelės apimties, akivaizdu, kad rimtai padirbėta jį rengiant. Esu pavedęs mūsų ministerijai jį įvertinti, validuoti pateiktus skaičius ir tuomet grįšime prie rekomenduojamų sprendimų.

Kol kas man svarbiausia išlaikyti logiką, ne kartą sakiau, kad svarbiausia nėra tiesiog pastatyti parką dėl paties parko pastatymo. Svarbu užtikrinti, kad tai būtų strateginis sprendimas, kuris mažintų galutinę kainą vartotojui, būtų ekonomiškai tvarus ir nesukurtų iššūkių kitiems jau egzistuojantiems gamybos projektams.

– Iš tų išvadų, kurias matėte, koks piešiasi scenarijus, ar įmanoma toliau tęsti projektą, jį išgelbėti? Valstybės kontrolė paminėjo, kad yra reikšmingai išaugusios kainos ir rizikos. Atsižvelgiant į kontrolės pastabas ir „Ignitis grupės“ ataskaitą, ar tikite, kad projektas gali būti tęsiamas?

– Susilaikysiu nuo išankstinės nuomonės pateikimo, bet pabrėšiu tai, kas šiuo momentu atrodo svarbiausia. Labai svarbu projektą įvertinti pasikeitusioje situacijoje: Lietuvoje atsirado ženkliai didesni gamybos pajėgumai, o vartojimas neauga taip sparčiai, kaip prognozuota. Būtent šiame kontekste šis vertinimas šiuo metu ir atliekamas. Kadangi laiko jau prarasta ir kad daugiau jo nebūtų prarasta, tikrai nematau pagrindo ilgai svarstyti. Sieksiu rasti sprendimus per maksimaliai trumpus terminus ir judėti į priekį viena ar kita kryptimi.

– Per kiek laiko ministerijoje atliksite vertinimus?

– Kadangi uždavinys tik ką suformuluotas, nenoriu pasakyti išankstinio termino, bet tai būtų trumpi terminai.

– Ką reiškia trumpi terminai – mėnesiai, pusmetis, metai?

– Skaičiuočiau mėnesiais.

– Buvęs ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad galima su Europos Komisija derinti valstybės pagalbos schemą šiam parkui. Jo teigimu, buvo padaryta klaida, kad pirmasis buvo planuojamas privačiomis lėšomis ir tik antras – su valstybės pagalba. Svarstyta, jog būtų galima sukeisti juos vietomis ir suderinti schemą pirmajam naujame daugiamečiame biudžete. Kokia jūsų pozicija – tęsite kalbas su Briuseliu, kad kitoje daugiametėje perspektyvoje ta schema būtų patvirtinta?

– Yra du esminiai klausimai. Įvykęs konkursas yra komercinis, reikia atsakyti, ar komercinio projekto verslo ir ekonominė logika pasikeitusiomis sąlygomis toliau yra įmanoma. Jei atsakymas neigiamas, tuomet reikia vertinti valstybės strateginius poreikius, uždavinius jau kalbant apie visuomenės poreikius atitinkantį parką ir tuomet vertinti platesniame šalies energetikos transformacijos tikslų kontekste.

– Kokius turite scenarijus, kaip šitas projektas galėtų vystytis?

– Scenarijų yra daugiau negu keli. Neatmesčiau, kad projektas gali būti dėliojamas taip, kaip užsiminėte – derinant pagalbos schemas ir judant į priekį. Bet galbūt pasikeitusios sąlygos ar ateities perspektyva leis grįžti ir išlaikyti komercinę logiką. Visa tai atsakysime atlikę duomenų vertinimą, tuomet ir galėsime pasirinkti strategiją, kuri geriausiai atitinka valstybės interesą.

– O kodėl „Ignitis grupės“ ataskaita vis dar nėra paviešinta? Visuomenei susidarė lūkestis, kad ji bus paviešinta.

– Manau, kad geriausiai į tą klausimą gali atsakyti pati bendrovė, kuri kaip listinguojama įmonė turi tam tikrų apribojimų. Mūsų interesas yra, kad galėtų susipažinti visi asmenys, kuriems aktualu žinoti priimant sprendimus.

– Tikriausiai ji nebus paviešinta, kol jūsų ministerija neatliks vertinimo. Tai gali užtrukti.

– Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, kas susiję su pačia įmone, turinčia savo jautrumus. Mes informaciją esame gavę ir su ja jau dirbame.

– Dėl dujų norėčiau paklausti. Liepos pradžioje pranešta, kad „Ignitis grupė“ pirmą kartą sieks įsigyti dujų pagal amerikietišką „Henry Hub“ indeksą. Tiek Energetikos reguliavimo tarybos vadovas Renatas Pocius, tiek buvęs ministras minėjo, kad tai yra stabilesnis indeksas negu europinis TTF ir galėtų užtikrinti mažesnes kainas buitiniams vartotojams. Jūsų vertinimu, kiek realu įsigyti dujų pagal šį indeksą jau kitiems metams ir kiek jūs pats esate linkęs ir galite įsitraukti į procesą?

– Pirma, labai svarbu užsitikrinti (tiekimo saugumą – BNS) nuo pat pirmųjų dienų ir vizito Rygoje metu su Latvijos ir Estijos ministrais tam skyrėme deramą dėmesį, užsitikrinome, kad yra sukaupti reikalingi rezervai tiekimo saugumui, tiek kalbant apie Inčukalnį (Latvijos dujų saugyklą – BNS), tiek apie mūsų (suskystintųjų gamtinių dujų – BNS) terminalo pajėgumus.

Antroji dalis – kiek įmanoma užtikrinti palankiausią kainą galutiniams vartotojams. Tikrai palankiai vertinu sprendimus išbandyti naujus įsigijimo formatus, jei tikslas išlieka teigiamas efektas galutinei kainai. Kiek spėjau įsigilinti, perspektyvos nemažos, kad tai galėtų būti jau šių metų klausimas.

– Jau šiemet pavyktų įsigyti tų dujų ir sumažinti kainą? Spėtumėte iki šildymo sezono?

– Matyčiau tokias galimybes. Kiek girdžiu, techniškai tai būtų įmanoma, tad siekčiau, kad tai būtų realizuota.

– Kiek pavyktų įsigyti viso portfelio dalies pagal šį indeksą ir kiek tai galėtų sumažinti kainą?

– Tiek toli šiai dienai prognozuoti nedrįsiu, dar yra nemažai nežinomųjų. Kai tik galėsime pasidalinti tikslesniais skaičiais, tą ir padarysime.

– R. Pocius yra sakęs, kad dėl žemo saugyklų užpildymo lygio dujų kainos žiemą gali augti. Jūs paminėjote, kad dujų tiekimas užtikrintas ir saugus, Inčukalnyje jų Lietuvai yra. Bet stebėjotės tiekėjų vangumu pildyti dujas dabar, dėl Hormuzo krizės pakilus kainų vyraujant lūkesčiui, kad iki žiemos jos kažkiek nukris. Kokia jūsų strategija, kaip skatinsite tiekėjus pirkti ir užtikrinti dujų atsargas, kad buitiniai vartotojai būtų ramūs, jog šildymo sezonu, jeigu bus šalta žiema kaip pernai, kainos nešoktų į viršų, reguliuotojui netektų tvirtinti aukštesnių kainų?

– Šiuo klausimu bendravau su (Latvijos ir Estijos – BNS) ministrais, apsikeitėme matymu, kad tai strategiškai svarbus klausimas artėjančios žiemos kontekste. Tiekimo saugumas mūsų regione užtikrintas, tačiau kainos dedamoji lygiai taip pat svarbi. Matome, kad pakilusios kainos dėl Hormuzo sąsiaurio ir kitų aplinkybių, kurios vasarą įprastai leisdavo šiek tiek gausiau kaupti rezervą suformavo rinkos lūkestį, jog kaina dar pakris ir tuomet bus palankesnis formatas rezervą pasipildyti gausiau.

Reguliuotojas, vertindamas ir skaičiuodamas kainas gyventojams, vertins ir tai, kokią taktiką bei kiek pagrįstą pasirinko tiekėjai. Tai skatina tiekėjus atsakingai priimti sprendimus, žiūrėti, ką nusprendžia kitų šalių bendrovės naviguojant šiais sudėtingais laikais, kai kainos neatitinka tradicinių situacijų.

Politiškai jau apsitarėme, kalbuosi tiesiogiai ir su mūsų įmonėmis. Kol kas turime patikinimą, kad situacija vertinama taip, jog kainos dedamoji būtų kiek įmanoma pozityvi.

– Kas bus, jeigu kainos nekris, tiekėjai toliau dels bei taip ateis šaltasis laikotarpis? Ar yra veiksmų planas? Pavyzdžiui, ar bus priemonių valstybės biudžeto sąskaita, grąžinsite PVM lengvatą centralizuotam šildymui?

– Tai jau tradicinė situacija – artėjant šildymo sezonui šios temos atsidaro iš naujo. Struktūriškai didžiausią ilgalaikį efektą duoda ne lengvatos ir išimtys, o efektyvumo didinimas ir kitos sisteminės priemonės, kurios duoda ilgalaikį efektą, į tai ir orientuojamės. Jeigu situacija bus tokia, o tikimės, kad taip nebus, tuomet grįšime prie konkrečių sprendimų.

– Apie atsinaujinančią energetiką: šiemet rinkoje buvo įžvelgiama rizikų, kad mažėja saulės, vėjo jėgainių atsiperkamumas, plėtros inercija išsisemia. Atsispiriant nuo tų itin aukštų kainų prieš keletą metų, kai verslas atrodė itin perspektyvus, bet dabar elektros kainos krito, balansavimo kaštai aukšti. Kokius iššūkius matote dėl lėtėjančios plėtros, Lietuvai siekiant 2028 metų tikslo pačiai apsirūpinti elektra ir kaip spręsite šiuos iššūkius? Turite veiksmų planą?

– Tam tikra prasme mes esame vieno etapo finalinėje stadijoje ir kito etapo pradžioje. Esu tikras, kad situaciją suvaldysime ir 2028 metai žymės principinį pasiekimą, kai mūsų elektros gamybos pajėgumai viršys suvartojimą. Tai momentas, kai turime suprasti, jog vis labiau turime kalbėti ne tik apie savitikslį priemonių paketą, orientuotą į energetinę nepriklausomybę, bet transformuoti ją į vis didesnį konkurencinį šalies pranašumą, kurti vertę gyventojams, didesnį konkurencingumą ekonomikai ir atliepti saugumo dedamąją, kuri geopolitiškai yra labai svarbi. Jau šių metų pabaigoje atsinaujinančios energetikos gamybos pajėgumai artės link 7 gigavatų – tai didžiulis pajėgumas, kurį turėsime.

Kadangi iššūkiai vis labiau susiję su lankstumo ir baterijų kaupimo sprendimais, čia turime proveržį. Šiemet artėsime, jei teisingai fiksuoju, iki 0,7 gigavato baterijų pajėgumų. Tai milžiniškas šuolis, sprendžiantis sistemines problemas: pikus ir perteklinės, labai pigios energijos eksportavimą. Vis daugiau orientuojamės į galutinę vertę vartotojui ir didesnį konkurencingumą ekonomikai.

Trečioji dedamoji, kuriai anksčiau galbūt buvo kalbama mažiau, yra energetikos ir kritinės infrastruktūros apsauga, gebėjimas praktiškai perimti pamokas iš Ukrainos: fizinės ir kibernetinės apsaugos dedamoji bei darbas izoliuotais režimais yra tai, į ką strategiškai vis daugiau turėsime investuoti siekiant užtikrinti tiekimo saugumą sudėtingais scenarijais.

– Matote vartojimo skatinimo iššūkį? Prieš kelis metus prognozuota, kad elektros suvartojimas sparčiai augs ir 2050 metais pasieks keliasdešimt teravatvalandžių, tačiau kol kas jis neauga taip greitai, kaip prognozuota. Kaip skatinti vartojimą, kad turėtume kur dėti pagamintą elektrą, juolab kad eksportą labiau atversiančių pralaidumų plėtra, kaip „Harmony Link“ ar jungčių su Latvija, dar užtruks?

– Pirmuose pokalbiuose su Lenkijos, Latvijos ir Estijos ministrais didelis dėmesys buvo skirtas tarptautinėms jungtims ir pralaidumams. Gavome Lenkijos ministerijos palaikymą mūsų vystomiems „Harmony Link“ infrastruktūros apsaugos sprendimams. Vyriausybėje priimtas sprendimas dėl papildomos, penktosios jungties su Latvija teritorijų planavimo. Su Baltijos ministrais kalbėjome apie maksimalų pralaidumo didinimą tarp Latvijos ir Estijos. Sistemingai orientuojamės į jungčių ir pralaidumų klausimus.

Vartojimo augimo tempai tikrai neatitinka optimistinių pirminių scenarijų, iš dalies todėl, kad didelis lūkestis vandeniliui kol kas nesimaterializavo. Ministerijos tikslas būti ne tik reguliuotoju, bet ir proaktyviu vartotojų bei naujų investicijų pritraukėju. Tęsime ir tradicines elektromobilių skatinimo priemones.

– Paminėjote, kad kalbėjote su Lenkijos ministru apie „Harmony Link“. Ar išgirdote indikacijų, kad jie kaip ir Lietuva linkę projektą spartinti? Ką reiškia tas palaikymas?

– Tai buvo įvadinis pokalbis, sutarėme artimiausiu metu organizuoti gyvą susitikimą ir detaliai pereiti per abiem pusėms svarbius projektus. Iškart indikavome norą kalbėti apie trumpus ir kuo ankstyvesnius „Harmony Link“ terminus. Suprantame, kad Lenkijoje vyksta reikšmingas pokytis energetikos srityje, tačiau aiškiai indikavome savo prioritetą.

Palaikymas reiškia tai, kad mes nuosekliai ES lygiu eskaluojame šios planuojamos infrastruktūros apsaugos poreikį ir gavome Lenkijos pritarimą mūsų planuojamiems darbams saugumo infrastruktūros vystymo srityje.

– Kokia jūsų pozicija dėl mažųjų branduolinių reaktorių, ar juos reiktų vystyti ateityje?

– Vertiname tai kaip didelį potencialą žadančią, dar komercinio galutinio formato ieškančią technologiją. Mus tikrai domina galimybė ją integruoti į mūsų sistemą. Bet kol kas laukiame papildomos informacijos, bet interesą turime. Turime dedikuotus žmones, kurie vertins šios technologijos pritaikomumą Lietuvoje. Technologijai judant link komercinės praktikos matysime, kaip tai galėtų būti integruota pas mus.

– „Litgrid“ vadovas yra užsiminęs apie galimybes Baltijos šalims bendrai vystyti elektros gamybą naudojant tuos mažuosius branduolinius reaktorius arba lanksčias dujines jėgaines. Kaip vertinate perspektyvą bendrai gamintis elektrą? Gal tai aptarėte su Latvijos ir Estijos ministrais susitikime trečiadienį?

– Turėjome fokusuotą aspektą kalbant apie kritinės energetikos infrastruktūros ir įrangos rezervo kūrimą, pasirašėme susitarimą. Tačiau didelis dėmesys buvo skirtas ir tam, kaip kiekviena valstybė mato stabilios generacijos pajėgumų vystymą. Išgirdome kolegų matymą, išsakėme savo. Turime pragmatinį poreikį užtikrinti stabilią generaciją. Kadangi mūsų jungtys yra geros ir toliau plečiamos, ar gamyba galėtų būti vystoma bendrai su kaimynais – tai gali būti diskusijos objektas.

– Ačiū už pokalbį.

Autorius Lukas Juozapaitis

Redaktorė Roma Pakėnienė

[email protected], Verslo naujienų skyrius