Paryžius, balandžio 1 d. (AFP-BNS). Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) antradienį pareiškė kovosianti, kad išsaugotų savo svajonę laimėti Prancūzijos prezidento postą, nors teismas jai penkeriems metams uždraudė kandidatuoti.

Ji buvo pripažinta kalta dėl fiktyvių darbo vietų kūrimo Europos Parlamente (EP) savo partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) vardu. Teisėjas nurodė, kad draudimas jai penkerius metus eiti viešąsias pareigas turi įsigalioti nedelsiant.

M. Le Pen neigia visus kaltinimus.

Teismo sprendimas supurtė Prancūzijos politiką. Jei nuosprendis nesikeis, tai reikš, kad M. Le Pen negalės pradėti savo ketvirtos kampanijos dėl prezidento posto. Analitikai teigė, kad 2027-ųjų rinkimai būtų geriausias jos šansas.

Duodama interviu televizijai M. Le Pen demonstravo pasitikėjimą savimi ir tvirtino, kad apeliacinis teismas dar gali suspėti panaikinti nuosprendį.

Jei ji negalėtų kandidatuoti, tikėtinas kandidatas būtų 29 metų RN partijos lyderis Jordanas Bardella (Žordanas Bardela). M. Le Pen sako, kad jis pajėgus būti prezidentu.

Nuosprendį M. Le Pen pasmerkė Kremlius, milijardierius magnatas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) ir griežtai dešinieji Europos politikai – nuo Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano iki Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) iš Nyderlandų.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) palygino M. Le Pen nuteisimą dėl sukčiavimo ir draudimą jai dalyvauti rinkimuose su savo paties teisinėmis kovomis.

„Jai buvo uždrausta kandidatuoti penkerius metus, o ji buvo pagrindinė kandidatė (į prezidentus). Tai panašu į šią šalį, tai labai panašu į šią šalį“, – pareiškė D. Trumpas.

JAV Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce (Tami Brius) taip pat pasisakė: „Žmonių pašalinimas iš politinio proceso kelia ypatingą susirūpinimą, turint omenyje agresyvią ir korumpuotą teisinę kovą, nukreiptą prieš prezidentą Trumpą čia, Jungtinėse Valstijose.“

„Būdinga autoritariniams režimams“

Paryžiaus teismas taip pat skyrė M. Le Pen ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau ji nesės į kalėjimą: pusės bausmės vykdymas bus atidėtas, o kitus dvejus metus ji bausmę atliks su sekimo prietaisu.

Iš viso nuteisti 24 asmenys, įskaitant devynis buvusius EP narius ir 12 jų padėjėjų. Visi – RN pareigūnai.

Vėlai pirmadienį duodama kovingą interviu televizijos kanalui TF1, M. Le Pen teigė, kad apskųs šį, anot jos, politinį sprendimą, ir pažadėjo, kad jokiu būdu nepasitrauks iš politinio gyvenimo.

„Neleisiu, kad mane taip pašalintų. Ketinu imtis visų įmanomų teisinių priemonių. Yra vienas takelis. Jis tikrai siauras, bet egzistuoja“, – sakė ji.

Apeliacinis skundas bus pateiktas kuo greičiau, sakė M. Le Pen.

Apibūdindama save kaip favoritę laimėti 2027 metų rinkimus, M. Le Pen tvirtino, kad nuosprendį paskelbęs teisėjas sakė: „Nenoriu, kad Marine Le Pen būtų išrinkta.“

Kraštutinių dešiniųjų lyderė piktinosi „praktika, kuri, kaip manėme, būdinga autoritariniams režimams“.

„Ketinu pateikti apeliaciją, nes esu nekalta“, – pareiškė M. Le Pen, bet pripažino, kad šiuo metu yra pašalinta iš kovos dėl prezidento posto.

„Prie balsadėžių“

M. Le Pen išėjo iš teismo dar prieš teisėjui paskelbiant sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Jos partijos būstinėje Paryžiuje buvo sušauktas skubus posėdis.

Nuo 2024-ųjų parlamento rinkimų RN yra didžiausia partija Prancūzijos parlamente. Apklausos iki šiol prognozavo, kad M. Le Pen nesunkiai laimės pirmąjį 2027-ųjų rinkimų turą ir pateks į antrąjį.

Dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) negalės vėl kandidatuoti dėl konstitucinio dviejų kadencijų limito.

Maskva greitai sureagavo. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė: „Vis daugiau Europos sostinių eina demokratinių normų pažeidimo keliu.“

„Tesla“ savininkas milijardierius E. Muskas, kuris parėmė kraštutinių dešiniųjų partiją Vokietijoje ir atlieka svarbų vaidmenį D. Trumpo administracijoje, teigė, kad šis žingsnis „atsisuks prieš juos, kaip ir teisinės atakos prieš prezidentą Trumpą“.

Prancūzijos dešiniųjų respublikonų frakcijos parlamente lyderis Laurent'as Wauquiez (Loranas Vokjė) sakė, kad „politiniai debatai turėtų būti sprendžiami prie balsadėžių“.

Ministras pirmininkas Francois Bayrou (Fransua Bairu) yra susirūpinęs dėl nuosprendžio, naujienų agentūrai AFP sakė jam artimas asmuo, kalbėjęs anonimiškai.

Aukščiausioji teismų taryba, kuri skiria teisėjus ir prižiūri jų elgesį, paskelbė retą pareiškimą, kuriame pasmerkė tai, ką pavadino „piktybiškais grasinimais“ teisėjams šioje byloje.

Taryba taip pat išreiškė susirūpinimą dėl kritikos teisminės valdžios nepriklausomumui.

Teisingumo ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) taip pat pasmerkė, anot jo, nepriimtinus grasinimus teisėjams.

M. Le Pen pradėjo vadovauti tuometiniam Nacionaliniam frontui (FN) 2011-aisiais, tačiau greitai ėmėsi veiksmų, kad partija taptų rimta rinkimine jėga ir atsikratytų prieštaringai vertinamo įkūrėjo, Marine tėvo Jeano-Marie Le Peno (Žano-Mari Le Peno) palikimo. J.-M. Le Penas, kuris dažnai buvo kaltinamas rasistiniais ir antisemitiniais komentarais, anksčiau šiais metais mirė.

M. Le Pen pervadino partiją ir siekė, kad ji taptų priimtina platesniam rinkėjų ratui.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius