papildymai visame tekste

Vilnius, lapkričio 16 d. (BNS). Lietuva keičia poziciją dėl dalyvavimo ES solidarumo mechanizme ir kitąmet ketina nepriimti nė vieno migranto, tačiau dėl to susimokės kol kas neaiškią sumą, pranešė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.

Sprendimą galutinai turės patvirtinti Vyriausybė.

„Noriu pranešti, kad Migracijos komisija pritarė mano siūlymui naujam laikotarpiui į Europos Sąjungos solidarumo fondą prisidėti kitaip – nepriimti nė vieno migranto iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Savo įsipareigojimus siūlysime vykdyti kita forma“, – žurnalistams pirmadienį sakė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.

Solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Valstybės gali rinktis, ar ketina sumokėti įnašą, ar priimti migrantus į šalį.

Pasak M. Katelyno, kol kas nėra aišku, kokį finansinį įnašą turės padaryti Lietuva, atsisakiusi priimti migrantus. Jo teigimu, ši informacija paaiškės atitinkamus sprendimus priėmus Europos Komisijai (EK).

Verdiktą dėl asmenų perkėlimo ir jų skaičiaus, taip pat solidarumo priemonių priima Vyriausybė. Kiekvienais metais sprendimas yra priimamas iš naujo.

Ministrų kabinetas anksčiau nutarė 2026 metais priimti 58 migrantus, esančius Kipre, bei sumokėti 1,4 mln. eurų įmoką.

M. Katelynas negalėjo pasakyti tikslaus skaičiaus į Lietuvą jau perkeltų migrantų skaičiaus, tačiau užsiminė, kad dalį jų po institucijų vertinimų priimti atsisakyta.

„Kadangi mes priimame migrantus pagal ankstesnį susitarimą iš Kipro, tai yra viena iš keturių migracijos spaudimą patiriančių šalių, reikėtų paminėti, kad Valstybės saugumo departamentas vyksta į vietą ir atlieka vertinimus, pokalbius su perkeliamais migrantais. Jie turi metodikas (...), jie nustato, ar tas asmuo gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ar ne“, – tikino ministras.

Daliai šalių, kurios patiria didelį migracijos spaudimą, taikoma solidarumo mechanizmo išimtis, tarp jų, be kitų, yra ir Lenkija bei Estija.

Anot ministro, Lietuvos priklausymą kitai grupei lemia duomenys.

„Tie duomenys yra agreguoti iš penkerių metų laikotarpio, tai yra 2021–2026 metų. Ir tos šalys dar kitame laikotarpyje patenka į kitą grupę dėl to, kad skaičiavimuose yra atspindimas didelis ukrainiečių skaičius ir pagal atitinkamas formules yra jos įtraukiamos į kitą grupę“, – kalbėjo M. Katelynas.

Migracijos departamento lapkričio duomenimis, beveik 234 tūkst. užsieniečių turėjo galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje.

M. Katelynas taip pat priminė, jog kartu su Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos kolegomis rugsėjį kreipėsi į EK su prašymu įtraukti ir užkardytus bandymus kirsti išorinę ES sieną.

Jis jau anksčiau yra sakęs, jog birželio 12 dieną visoje ES, įskaitant ir Lietuvą, oficialiai įsigaliojęs Migracijos ir prieglobsčio paktas turi būti pakeistas.

Ministro pareiškimai pasirodė penkioms ES valstybėms pirmadienį ketinant paskelbti apie susitarimą Ruandoje įsteigti migrantų deportavimo centrą.

Autoriai: Karolina Ambrazaitytė, Paulius Perminas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius