Vilnius, rugpjūčio 16 d. (BNS). Vyriausybės sprendimas sumažinti minimalų mokinių skaičių tautinių mažumų mokyklose Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose vienoms savivaldybėms suteiks daugiau galimybių išsaugoti klases, tačiau kitose problemos neišspręs, sako rajonų merai.

„Tai sprendimas, sprendžiantis pasekmes, o ne priežastis. Todėl kartu turime užtikrinti, kad mažesnėse klasėse moksleiviai gautų aukščiausios kokybės išsilavinimą, reikalingą neformalųjį ugdymą ir tinkamas sąlygas socializacijai“, – BNS sakė Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius.

Savo ruožtu Trakų rajono meras Andrius Šatevičius sako, kad šie pakeitimai neišsprendžia daug dėmesio sulaukusios problemos, su kuria susiduria jo vadovaujamos savivaldybės tautinių bendrijų mokyklos.

Anot jo, visose Trakų rajono tautinių bendrijų mokyklose, išskyrus Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją, mokinių skaičius ir šiuo metu viršija anksčiau galiojusią 12 mokinių ribą.

„Tuo metu Paluknio Longino Komolovskio gimnazijoje 10 klasę baigiančių mokinių skaičius nesiekia nė naujai nustatytos aštuonių mokinių ribos, todėl 11 klasės formuoti nebūtų galimybės ir pagal pakeistą teisinį reguliavimą, – BNS teigė A. Šatevičius. – Atsižvelgiant į tai, priimti teisės aktų pakeitimai nagrinėjamos problemos Trakų rajone nesprendžia.“

Spaudimas dėl lenkiškų mokyklų išsaugojimo

Dar 2022 metais priimtas Trakų rajono savivaldybės sprendimas reorganizuoti Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą ir Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją į skyrius, prijungiant jas atitinkamai prie Trakų gimnazijos bei Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos.

Anot mero, sprendimą paversti minėtas mokyklas skyriais lėmė mažėjantis mokinių skaičius, brangstantis šių įstaigų išlaikymas ir jų neatitikimas galiojantiems teisės aktams.

Ši situacija sukėlė minėtų mokyklų bendruomenių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų, Lenkijos politikų pasipiktinimą. Jie įžvelgė diskriminaciją, teigė, jog dėl to nepatogumų patirs vaikai, mokytojai.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys yra sakęs, kad ši situacija kenkia dvišaliams santykiams, tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas šią savaitę paragino savivaldybę permąstyti sprendimus dėl mokyklų pertvarkos.

Apie situaciją pasisakė ir šalyje šią savaitę viešėjęs Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio (Karolio Navrockio) patarėjas Radoslawas Grukas (Radoslavas Grukas), pažadėjęs remti veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti lenkiškas mokyklas Lietuvoje.

Savo ruožtu meras akcentavo, kad Trakų rajono savivaldybė jau buvo pateikusi konkretų siūlymą – perduoti minėtas ugdymo įstaigas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumui, taip sudarant galimybes išsaugoti jų dabartinį teisinį statusą, tačiau jam nebuvo pritarta.

„Todėl pagrįstai kyla klausimas: jeigu iš tiesų siekiama išsaugoti šių ugdymo įstaigų teisinį statusą, kodėl buvo atsisakyta sprendimo, kuris būtų leidęs šį tikslą pasiekti?“ – sakė A. Šatevičius.

Be to, meras anksčiau šią savaitę pareiškė, kad viešas ar politinis spaudimas nepakeis savivaldybės sprendimo dvi lenkiškas mokyklas reorganizuoti į skyrius bei pabrėžė, jog dėl šios situacijos pradėti teisminiai ginčai baigėsi Trakų rajono savivaldybės naudai.

Sumažinta kartelė

Ministrų kabinetas šią savaitę leido Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų ir vienintelėms rajono lietuviškoms mokykloms mažinti mokinių skaičių.

Pagal pakeitimus, jei minėtos mokyklos yra vienintelės toje vietovėje, baigiamosiose klasėse nuo rugsėjo leidžiama mažinti mokinių skaičių nuo 12 iki aštuonių. Taip pat bus leidžiamas mažesnis negu 60 mokinių skaičius vidurinį išsilavinimą suteikiančiai mokyklai, nesvarbu, kokia mokomąja kalba vyksta ugdymas.

Galutinį sprendimą dėl mažesnio skaičiaus klasėse priims savivaldybių tarybos.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis (Valdemaras Tomaševskis) teigia, kad šis Vyriausybės sprendimas yra rinkėjų, per pastaruosius rinkimus parėmusių jo atstovaujamą politinę jėgą, sėkmė.

„Šias pergales vėliau pavyko išnaudoti aktyviai ginant tautinių mažumų švietimą ir įstojant į valdančiąją koaliciją. Vienas iš mūsų pagrindinių reikalavimų buvo nutraukti tautinių mažumų švietimo diskriminaciją, taip pat atkurti panaikintas lengvatas tautinių mažumų mokykloms formuojant klases“, – partijos išplatintame pranešime cituojamas politikas.

Politikas padėkojo prie lenkiškų mokyklų išsaugojimo prisidėjusioms organizacijoms, tėvams, Seimo nariams bei Lenkijos politikams ir diplomatams, taip pat premjerui M. Sinkevičiui už, anot jo, patikimą koalicijos darbą ir operatyviai priimtą tautinių mažumų mokykloms svarbų sprendimą.

„Pakeitimas mokyklų išsaugojimui įtakos neturės“

Švenčionių rajono savivaldybės mero R. Klipčiaus teigimu, sprendimas sumažinti kartelę iki aštuonių mokinių tautinių mažumų mokykloms yra operatyvus politinis sprendimas, skirtas sumažinti įtampas dėl tautinių mažumų mokyklų reorganizavimo.

Pasak jo, tai leis gerokai lengviau sudaryti klases vienintelėje rajone veikiančioje tautinių mažumų mokykloje – Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje.

„Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje visos klasės išlieka. Pakeitimai mums suteikė garantiją, kad vidurinio ugdymo klasės šiais mokslo metais ir dar keletą metų tikrai bus“, – BNS teigė R. Klipčius.

Tiesa, jo pateiktais duomenimis, 2026–2027 mokslo metams jau yra užregistruota po 12 tėvų prašymų į III gimnazijos klases, kuriose ugdoma rusų ir lenkų kalbomis, tad ir be taisyklių pakeitimo šias klases gimnazija turėtų.

Mero teigimu, priimtas sprendimas taktiniu požiūriu rodo lankstumą ir supratimą apie tautinių mažumų švietimo Rytų Lietuvoje svarbą, tačiau strategiškai pagrindinės problemos – demografinio traukimosi – vien išimtimis išspręsti nepavyks.

„Šis taisyklių pakeitimas labiau aktualus toms savivaldybėms, kurios turi daug mažų pradinių ar pagrindinių skyrių kaimiškose vietovėse ir nori jas išsaugoti. Tuo metu Švenčionių rajone situacija yra stabili, mokyklų tinklas sutvarkytas, tad šis pakeitimas mokyklų išsaugojimui įtakos neturės“, – akcentavo R. Klipčius.

Meras taip pat pabrėžė, kad būtent vietos savivalda geriausiai mato švietimo problemas ir turėtų spręsti iškilusias problemas.

Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje veikė 57 gimnazijos, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba. Iš jų – 33 minėtose rajonų savivaldybėse.

Skaičiuojama, kad mažesnių gimnazijos klasių, kuriose mokysis 8–11 mokinių, išlaikymui iš valstybės biudžeto per 2026–2027 metus iš viso prireiks apie 1,03 mln. eurų.

Vyriausybė 2025-ųjų pavasarį leido miestelių gimnazijose sudaryti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokysis nebe 21, o ne mažiau kaip 12 mokinių, savivaldybei prisidedant 50 proc. mokymo lėšų. Šis pakeitimas nebuvo taikomas tautinių mažumų mokykloms.

Autorė Karolina Ambrazaitytė

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius