Vilnius, sausio 27 d. (BNS). Kultūros ministerija teigia siūlanti nutarimo projektu sureguliuoti Nacionalinių kultūros ir meno premijų tvarką, kai laureatai dėl savo įsitikinimų nenori priimti apdovanojimų ir atsisako laureato vardo bei pinigų, tačiau tai neturi nieko bendro su privalomu fiziniu dalyvavimu premijų įteikimo ceremonijoje.

Taip ji teigia kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei pirmadienį pareiškus, jog neatvyksiantieji į ceremoniją renginio organizatoriams turėtų raštu nurodyti priežastis.

„Tai yra tiesiog vienas iš skaidrumo punktų. Nes tai yra mūsų valstybės biudžetas, mūsų valstybės pinigai, tai, aš manau, kad visi turi teisę žinoti, ar žmogus atsisako tik apdovanojimo, ar jis atsisako pačios premijos, ar kodėl jis galėjo ar negalėjo atvykti“, – radijo stočiai LRT Klasika duotame interviu teigė ji.

Kultūros ministerija pabrėžia, kad teisės aktu nenumatyta jokių sankcijų už nedalyvavimą premijų įteikimo ceremonijoje, tad renginyje atsisakę dalyvauti laureatai neturės atsisakyti piniginės premijos.

„Atsakymas į klausimą, ar atsisakę dalyvauti renginyje laureatai turės atsisakyti ir piniginės premijos, yra vienareikšmiškas – ne. Piniginė premija yra skiriama už kūrėjo nuopelnus ir kūrybą, o ne už dalyvavimą ceremonijoje“, – komentare BNS nurodė ministerija.

Ministerija pabrėžia, kad projektu siūloma įtvirtinti galimybę oficialiai atsisakyti pačios premijos apdovanojimo ir piniginės išmokos, o ne reglamentuoti dalyvavimą renginyje.

„Pagal siūlomą projektą (...) oficialus raštiškas pranešimas reikalingas tik tuo atveju, jei asmuo atsisako pačios premijos. Apie nedalyvavimą renginyje nutarimo projektas neįpareigoja informuoti jokia forma. Kultūros ministerija dėl renginio organizacinių klausimų įprasta tvarka gali paprašyti informuoti, ar premijos gavėjas dalyvaus renginyje, ar jį kas nors lydės“, – teigiama komentare.

Ministerija pabrėžia, jog dalyvavimas ceremonijoje yra garbės ir pagarbos ženklas, tačiau tai nėra prievolė, nuo kurios priklausytų premijos skyrimas ar išmokėjimas.

„Nutarimo projekte nėra jokių nuostatų, reikalaujančių nurodyti nedalyvavimo priežastis ar jas pagrįsti. Planuojami pokyčiai yra skirti teisiškai sureguliuoti situacijas, kai laureatas dėl savo įsitikinimų ar kitų priežasčių nenori priimti apdovanojimo (atsisako laureato vardo ir pinigų). Iki šiol tokia procedūra nebuvo aiškiai apibrėžta. Tai neturi nieko bendro su privalomu fiziniu dalyvavimu ceremonijoje“, – teigia ministerija.

Šiuo metu Vyriausybės nutarimo projektas yra pateiktas derinimui.

BNS rašė, kad Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimas šiemet vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, jas įteiks ankstesni laureatai. Jų įteikimas vyks vasario 12 dieną.

Anksčiau Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija buvo priėmusi sprendimą perkelti ceremoniją į Sapiegų rūmus, taip pat teigta, kad pačias premijas irgi turėtų teikti ne prezidentas.

Komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas ir pernai rudenį vykusio kultūrininkų protesto vienas lyderių Arūnas Gelūnas teigė, kad toks sprendimas yra „sąmoningas ir vertybiškai pagrįstas“.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai paprastai teikiami Prezidentūroje Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse. Jas dažniausiai teikdavo pareigas einantis prezidentas.

Kultūrininkai pernai rudenį protestavo prieš valdančiųjų sprendimą Kultūros ministerijos portfelį perleisti „Nemuno aušrai“, dėl to atsakingu laikytas ir prezidentas.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.

Kasmet skiriamos šešios 800 bazinių socialinių išmokų dydžio premijos. Šiemet tai bus beveik 60 tūkst. eurų.

BNS rašė, kad gruodį paskelbta, jog Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas ir kino režisierius Ignas Miškinis, operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris ir dailininkė Laisvydė Šalčiūtė.

Autoriai: Vakaris Vingilis, Vilmantas Venckūnas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius