Vilnius, rugpjūčio 10 d. (BNS). Atsižvelgiant į naujausius atvejus, susijusius su neteisėta migracija, Lietuvai pirmininkaujant ES gali tekti inicijuoti Migracijos pakto pokyčius, sako vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.

„Daug tų dalykų yra, įvertinsime Migracijos ir prieglobsčio paktą, kaip jis veikia, nes jis įsigaliojo tik šių metų birželio 12 dieną, jeigu neklystu. (...) Pagrindinė turbūt problema, ką jau pamatėme, – tai, kad Migracijos ir prieglobsčio paktas apriboja pasienio tarnybų galimybes veikti pasienyje. Tą pamatėme ir Ispanijoje, bet ispanai, matydami dešimtūkstantinę minią, kuri užplūdo Seutą, vis tiek ėmėsi priemonių“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė jis.

„Migracijos ir prieglobsčio paktas neturi paneigti valstybių saugumo, ir manau, kad ateityje turėsime atsižvelgti į tą situaciją, kokia yra ir pasaulyje, ir Europoje, nebandant būti šventesniais už popiežių“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad liepos pabaigoje į šiaurinėje Afrikos pakrantėje esantį Ispanijai priklausantį Seutos anklavą iš Maroko neteisėtai atvyko apie 50–70 tūkst. žmonių, šio persikėlimo metu žuvo per 100 žmonių.

Madridas skubiai ėmėsi veiksmų, kad migrantai būtų išsiųsti iš Seutos. Teigiama, kad dauguma neteisėtų migrantų paliko anklavą.

Migrantų antplūdis sukėlė didelę įtampą tarp 27 Bendrijos narių. Tiek Italija, tiek Danija pasisakė už tai, kad dėl Seutos krizės Ispanija būtų pašalinta iš Šengeno laisvo judėjimo erdvės – šią idėją Madridas griežtai atmetė, be to, pagal ES taisykles tai bet kokiu atveju teisiškai neįmanoma.

Pasak M. Katelyno, nuo kitų metų sausio 1-osios Lietuvai pirmininkaujant ES migracijos klausimai bus vieni svarbiausių.

„Tikrai yra daug valstybių narių, kurioms tai aktuali problema, ypač toms, kurios turi išorinę Europos Sąjungos sieną, kurios mato tas problemas ir aktyviai jas kelia. Atlikus pirminį įvertinimą, kaip tas paktas veikia, galbūt spėsime pateikti pasiūlymus, surinkti juos iš valstybių narių, kad galėtų jau kita šalis po mūsų pirmininkavimo, tai pati Graikija, kuri irgi susiduria su migracijos spaudimu, tas problemas spręsti“, – teigė ministras.

BNS rašė, kad birželio 12 dieną visoje ES, įskaitant ir Lietuvą, oficialiai įsigaliojo naujasis Migracijos ir prieglobsčio paktas. Šis susitarimas iš esmės pertvarko bendrąją ES migracijos politiką, užtikrindamas didesnį valstybių narių saugumą, efektyvesnį išorės sienų valdymą ir tvaresnį solidarumo mechanizmą.

Pagal ES solidarumo mechanizmą Lietuva ketina priimti 58 migrantus, esančius Kipre, bei sumokėti 1,14 mln. eurų įmoką.

Vyriausybė praėjusių metų gruodį yra nusprendusi, kad Lietuva pagal 2024-ųjų gegužę ES Tarybos patvirtintą Migracijos ir prieglobsčio paktą priims pusę migrantų, o už pusę susimokės.

Savo ruožtu M. Katelynas kiek anksčiau teigė palaikantis mokestį už visus migrantus, pažymėdamas, kad ir priimtus užsieniečius reikia išlaikyti, o tai valstybei sukuria išlaidas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad tokia ministro idėja „labai rimtai“ svarstytina.

Solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele.

Migracijos departamento pateikiamais gegužės duomenimis, šalyje iš viso registruota per 218 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius