Vilnius, sausio 4 d. (BNS). Memorialą nacių ir sovietų nusikaltimų aukoms Briuselyje projektuos Jungtinės Karalystės architektas Tszwai So (Cyvai So), jame bus atspaustos ištraukos iš tremtinių, politinių kalinių laiškų.

„Norėta kažko netradicinio, kas priverstų susimąstyti, gal net labai atsargiai pereiti aikštę, nes ant grindinio didžiuliu formatu bus atspausti tremtinių, politinių kalinių laiškai mamai („suprantama, kad jei galvoji, jog rytoj mirsi, pirmiausiai prisimeni mamą...“)“, – BNS nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM).

T. So pavyko gauti 39 tūkst. buvusių tremtinių, politinių kalinių laiškų, iš jų atrinko 800 citatų. Išdidintos jos bus atspaustos grindinio plokštėse įvairiomis originalo kalbomis. 

„Tokio projekto realizavimas yra svarbus ne tik mums, turintiems komunistinio režimo patirties, bet ir bendrai Europos atminties politikai, Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos suvienijimui, bendram požiūriui į istoriją, fašizmą, nacizmą ir komunizmą“, – teigia URM.

Lietuva siekia, kad memorialas būtų atvertas šalies pirmininkavimo ES Tarybai metu 2027-aisiais.

Dar birželį Seimo priimtame nutarime viena iš pirmininkavimo prioritetinių sričių nurodytas bendros Europos istorinės atminties puoselėjimas ir kova su istorijos klastojimu.

Apie tai, kad istorinė atmintis bus vienas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų Bendrijos šalių lyderius yra informavęs ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ne kartą kvietė kitas šalis remti memorialo totalitarinių režimų aukų atminimui Briuselyje įgyvendinimą.

„Be istorinės atminties išsaugojimo nebus įmanoma sėkmingai kovoti su Rusijos dezinformacija ir propaganda bei užtikrinti mūsų visuomenių atsparumo. Be galo svarbu, kad abi XX amžiaus totalitarinės ideologijos – tiek nacizmas, tiek sovietizmas – sulauktų tinkamo įvertinimo ir pasmerkimo Europoje“, – komentare BNS teigė Prezidentūra.

Pasak jos, pasauliui ryžtingai pasmerkus nacių režimą, deramą vietą europiečių sąmonėje turėtų rasti ir prisiminimai apie sovietų vykdytus nusikaltimus.

Apie memorialą XX amžiaus totalitarinių režimų aukoms Briuselyje kalbama daugiau nei dešimtmetį.

Dar 2022 metų liepą Lietuvos ir Rumunijos prezidentai, Lenkijos, Latvijos ir Estijos premjerai išsiuntė bendrą laišką tuometiniam Europos Tarybos pirmininkui Charles‘iui Micheliui (Šarliui Mišeliui), Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) bei tuomet ES Tarybai pirmininkavusios Čekijos ministrui pirmininkui Petrui Fialai, skatindami paspartinti memorialo totalitarizmo aukoms Briuselyje statybas.

Lietuvos URM duomenimis, pirmoji tokią iniciatyvą iškėlė Europos atminties ir sąžinės platforma (PEMC). Paminklo poreikį yra pažymėjęs ir Europos Parlamentas savo priimtose rezoliucijose.

PEMC surengė viešą tarptautinį konkursą memorialo projekto parengimui ir konkurso būdu išrinko projektą „The Messenger“ („Žinios nešėjas“). Jis turėtų būti įgyvendintas esplanados dalyje, esančioje priešais požeminį įėjimą į Liuksemburgo aikštės traukinių stotį ES institucijų rajone Briuselyje.

Anot ministerijos, šiuo metu tariamasi su PEMC, Briuselio-sostinės regiono ir Ikselio (Elsenės) savivaldybės valdžia bei su kitomis suinteresuotomis ES valstybėmis narėmis dėl projekto įgyvendinimo ir finansinių aspektų.

„Iki šiol sovietų nusikaltimai nėra pakankamai įvertinti ir pasmerkti Europos mastu. Tai padeda Rusijai manipuliuoti istorija, pateisinti sovietų nusikaltimus ir iškraipyti istorinius faktus savo karinei agresijai prieš Ukrainą pateisinti ir dezinformacijos kampanijoms prieš Lietuvą ir kitas ES valstybes nares bei kandidates vykdyti“, – pabrėžė URM.

Iš sovietų bloko išsivadavusios Europos valstybės ne vieną dešimtmetį siekia, kad sovietų režimo nusikaltimai būtų vertinami taip pat kaip nacių, kad būtų sulyginta baudžiamoji atsakomybė už šiuos nusikaltimus.

2019 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad sovietų represijas prieš partizanus Lietuvos teismai pagrįstai pripažino genocidu.

Autoriai: Jūratė Skėrytė, Paulius Perminas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius