tekstas suskirstytas skyriais, papildymai skyriuje „Kaltinamasis: „Nežinojau, kad dirbau teroristinei grupei“

Vilnius, rugpjūčio 3 d. (BNS). Vilniaus apygardos teisme pirmadienį nagrinėjant į užsienį išsiųstų padegamųjų siuntų bylą, buvo apklaustas liudytojas iš Vokietijos – Saugumo tinklo operacijų Europoje palaikymo vyresnysis direktorius Philippe Baueris, atsakingas už saugą kompanijoje.

Dvi iš keturių siuntų su padegamaisiais užtaisais buvo siunčiamos per DHL: viena užsidegė Vokietijoje, Leipcigo oro uoste, kita užsidegė sandėlyje Jungtinėje Karalystėje.

„Atlikę tyrimą nustatėme, kad abi siuntos buvo išsiųstos iš Vilniaus. Visą tyrimo metu surinktą informaciją perdavėme Lietuvai“, – sakė už saugą DHL atsakingas P. Baueris.

Jis teismui papasakojo, kaip žymimi siuntiniai, kaip jie gabenami. Jis patvirtino, kad fiksuojama kiekvieno siuntinio tiksli vieta konteineryje. Nustačius gaisro židinį galima išsiaiškinti, kokios siuntos buvo toje vietoje. Konteineryje buvo 140 siuntų.

Jis pripažino, kad iki tų įvykių naudotos saugos priemonės buvo nepakankamos. Nors siuntiniai tikrinami rentgeno spinduliais, padegamieji įtaisai liko nepastebėti. Po minėtų įvykių saugos taisyklės buvo sugriežtintos.

„Mums pasisekė, kad lėktuvas vėlavo. Jis turėjo išskristi 5.30 val., o padegamasis užtaisas suveikė 5.43 valandą“, – sakė DHL atstovas.

Pasak jo, jei gaisras būtų kilęs skrendančiame lėktuve, pasekmės būtų buvusios daug sunkesnės. Siunta užsiliepsnojo prieš pat ją pakraunant į orlaivį.

Kaip rašė BNS, dėl padegamųjų užtaisų, per siuntų tarnybas išsiųstų į užsienį, kaltinimai pareikšti Lietuvos piliečiui Aleksandrui Šuranovui, Ukrainos piliečiams Vadymui Borsukui ir Vasilijui Kovačui, dvigubą Rusijos ir Lietuvos pilietybę turinčiam Daniilui Jenciui bei Rusijos piliečiui Eldarui Salmanovui.

Jie kaltinami dėl teroro akto ir dalyvavimo organizuotos teroristinės grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veikloje. Jų amžius siekia nuo 23 iki 69 metų.

Kaltinamasis: „Nežinojau, kad dirbau teroristinei grupei“

Pirmadienio posėdyje baigus liudytojo apklausą, prasidėjo kaltinamųjų apklausos. Pirmas kalbėjo D. Jencius.

„Aš viską pripažįstu. Bet aš nežinojau, kad dirbau teroristinei grupei“, – sakė kaltinamasis.

D. Jencius sakė suvokęs, kad jo veiksmai neteisėti, bet galvojęs, kad tai nedidelis nusikaltimas, o jo materialinė padėtis buvo sunki. Tyrimo metu jis papasakojęs viską, ką žinojo.

„Tikiuosi, kad aš padėjau tyrimui“, – sakė kaltinamasis.

Jaunas vyras dirbo Klaipėdoje, o sužinojęs, kad motina susirgo vėžiu, išvyko pas ją į Kaliningradą. Ten jis ėmė ieškoti papildomo uždarbio, patalpino skelbimus internete. Ketino pasinaudoti savo dviguba pilietybe ir pagal užsakymus ką nors parvežti iš Lietuvos į Rusiją ir atvirkščiai.

Į jo skelbimą atsiliepė asmuo, prisitatęs Tomu. Jie susitiko Kaliningrade. Tomas pasiūlė už užmokestį nuvežti į Kauną ir paslėpti telefono SIM korteles. Pasak kaltinamojo, tai buvo ne lietuviškos, ir ne rusiškos kortelės.

Tomas liepė nusipirkti lombarde telefoną ir penkias telefono korteles.

D. Jencius nuvažiavo į Kauną. Ten korteles jis turėjo užkasti kapinėse, bet nerado nurodyto kapo. Tada telefonu gavo nurodymą važiuoti į zoologijos sodą ir užkasti jas nurodytoje vietoje. Taip jis ir padarė. Už darbą gavo 50 tūkst. rublių (maždaug 500 eurų).

Vėliau, po savaitės ar dviejų, Tomas jį vėl išsiuntė į Kauną, Lietuvos pusėje Tomo nurodymu D. Jenciaus laukė taksi. Liepė surasti nurodytą sandėlį ir iš ten paimti paketą su daiktais.

Pasak kaltinamojo, jame buvo kremai, sekso žaislai ir kiti daiktai. Tomas telefonu liepė daiktus nuvalyti, nufotografuoti, nuotrauką atsiųsti jam ir maišą su daiktais paslėpti parke krūmuose. Vėliau tame pačiame parke paslėpė ir Tomo duotas telefono korteles, jas vėl reikėjo paslėpti kapinėse, bet D. Jencius vėl nerado reikiamo kapo.

Grįžęs į Kaliningradą susitiko su Tomu, pastarasis jam sumokėjo 50 tūkst. rublių.

Vėliau D. Jencius dar vežė korteles į Kauną. Taip pat vežė jas į Lenkiją. Be to, Tomas kaltinamąjį siuntė ir į Vokietiją, nurodymus turėjo gauti patekęs į Vokietiją, bet pasiekti šios šalies nepavyko, nes vos kirtęs Rusijos sieną buvo sulaikytas.

Kaltinamasis sakė supratęs, kad daro nusikaltimą, bet nesuprato kokį. Galvojo, gal paketuose su kortelėmis slepiami narkotikai ar kas nors kito nelegalaus. Jo teigimu, vykdydamas Tomo užduotis nuolat gerdavo, anot D. Jenciaus, tai suteikdavo jam drąsos.

Kitų kaltinamųjų apklausa vyks kitame posėdyje ketvirtadienį.

Prokuroras Šarūnas Astrauskas BNS sakė, kad tyrimas nenustatė, kam buvo reikalinga vežioti į kitas šalis telefono korteles. O kremai, kurie buvo D. Jenciaus paimtame ir parke paliktame maiše, su padegimais susiję – siuntose su masažinėmis pagalvėlėmis, kuriose buvo paslėpti padegamieji įrenginiai, buvo ir kremo indeliai, kuriuose buvo ugnį stiprinantys chemikalai.

Turi ryšių su Rusijos tarnybomis

Kaip BNS rašė anksčiau, 2024-ųjų liepą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Lenkiją buvo išsiųsti keturi siuntiniai.

Oro transportu du siuntiniai pateko į rūšiavimo centrą Vokietijoje, kur buvo paskirstyti tolesniam gabenimui. Vienas iš jų užsiliepsnojo Leipcigo oro uoste prieš pat jį pakraunant į lėktuvą, antrasis užsidegė sandėlyje JK.

Į Lenkiją atgabentas siuntinys užsiliepsnojo jį vežusiame vilkike, ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus nustatytas užtaiso mechanizmas ir įvertintas pavojus.

Anot kaltinimo, JK padegimas padarė beveik 400 tūkst. eurų žalą, Vokietijoje – 126 tūkst. eurų, Lenkijoje – beveik 62 tūkst. eurų.

Pasak pareigūnų, minėti kaltinamieji yra vykdytojai, tarpininkai, o nusikaltimo organizatoriai yra Rusijoje ir šiuo metu nepasiekiami. Nustatyta, kad nusikaltimus organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). Visi kaltinamieji byloje kaltės nepripažįsta.

Remiantis kaltinimu, siuntas su padegamaisiais užtaisais iš Lietuvos išsiuntė Lietuvos pilietis A. Šuranovas, kuris naudojosi netikrais tapatybės duomenimis.

Baudžiamoji byla yra atskirta nuo kito tyrimo, kuriame šiuo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įvairių valstybių piliečių, organizavusių, planavusių ir prisidėjusių vykdant teroristinius nusikaltimus skirtingose šalyse.

Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos, veikdamos Eurojusto koordinuotoje jungtinėje tyrimo grupėje, sustabdė Europoje planuotus įgyvendinti išpuolius naudojant savaime užsiliepsnojančius siuntinius ir identifikavo nusikaltimus planavusius bei vykdžiusius asmenis.

Minėto tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimus organizavo ir jų įgyvendinimą koordinavo asmenys, turintys ryšių ir siejami su Rusijos karinėmis žvalgybos tarnybomis.

Ši byla teismui perduota kovo pradžioje.

Autorius Ainis Gurevičius

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius