Nesant europinių sankcijų Rusijai, turėtų būti bent jau regioninės, sako G. Paluckas (papildytas)
Vilnius, balandžio 14 d. (BNS). Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nacionalinės sankcijos negali prilygti europiniams ribojimams, tačiau jeigu jie nebūtų pratęsti, nacionalinės sankcijos turėtų prasmę tik tuo atveju, jei jas taikytų ir kitos regiono valstybės.
„Nacionalinės sankcijos negali prilygti ir kompensuoti europinių sankcijų, jei nebėra europinių. Jos gali būti nacionalinės, bet jos vis tiek turi būti bent jau regioniniu mastu priimtos, vadinasi, latviai, lenkai, estai, suomiai taip pat turėtų priimti tokius sprendimus“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė premjeras.
„Jeigu jie tokių sprendimų nenori arba negali priimti, atskirai Lietuva, priėmusi tokius sprendimus, jokių tikslų nepasiektų, o žalą turėtų apčiuopiamą“, – teigė jis.
BNS rašė, kad Seime ruošiantis vieniems metams pratęsti jau kurį laiką galiojančias nacionalines sankcijas Rusijai, ketinama numatyti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti ir ekonominius ribojimus, jeigu jų nebeliktų ES lygiu.
Pagal siūlomus pokyčius, sąrašą asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems būtų taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, nustatytų Vyriausybė.
Dokumente, kurį matė BNS, pabrėžiama, kad toks mechanizmas būtų taikomas kaip kraštutinė priemonė.
Ekonominės sankcijos Kremliui baigia galioti liepos pabaigoje. Pratęsiant ribojimus Europos Sąjunga pastaruoju metu susidūrė su Vengrijos prieštaravimu, tad baiminamasi, jog tai gali kartotis ateityje.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, kad Lietuva būtų pasirengusi taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai, jeigu ES nebepratęstų savo taikomų ribojimų.
Vis dėlto jis teigė, kad europinės sankcijos yra kur kas efektyvesnės.
Pasak prezidento, jų nepratęsti nėra pagrindo, atvirkščiai, jos turi būti griežtinamos.
Kaip skelbė BNS, pirmą kartą nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvos Seimas įvedė 2023 metais. Pernai jos atnaujintos ir pratęstos. Jas imta taikyti reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje bei Baltarusijos dalyvavimą jame.
Sankcijos daugiausia apima ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pratęsiant jas šiemet kilo parlamentarų diskusijos dėl įstatyme įrašyto rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos ribojimo draudimo.
Tuo metu ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 16 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.
Autorius Vilmantas Venckūnas
[email protected], Lietuvos naujienų skyrius