Vilnius, rugpjūčio 3 d. (BNS). Opozicijai siūlant pasirašyti naują susitarimą dėl ilgalaikio gynybos finansavimo, o Valstybės kontrolei raginant strateginiuose dokumentuose įtvirtinti, kad didesnis nei 5 proc. BVP finansavimas gynybai išliks ir po 2030 metų, valdantieji neskuba inicijuoti diskusijų dėl tokių įsipareigojimų.

Pastarieji abejoja šių siūlymų praktine nauda.

„Aš manau, kad protingi žmonės, esantys tiek vykdomojoje, tiek politinėje valdžioje, visada randa sprendimus, kurie reikalingi Lietuvai“, – BNS sakė socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė.

„Manau, kad bet kokiu atveju Lietuvos piliečiai rinkdami Seimą, patikėdami politinėms partijoms vadovauti koalicijų formate valstybei, įvertina ir supranta, kad tie žmonės yra adekvatūs ir suprantantys realybę ir kylančius iššūkius geopolitiniame kontekste (...) ir, reikalui esant, priims sprendimus“, – kalbėjo parlamentarė.

BNS rašė, kad šiuo metu šalies vadovai yra sutarę iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis finansavimas yra susietas su tikslu išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją ir pasirengti Vokietijos brigados priėmimui.

Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. BVP, apie 4,8 mlrd. eurų.

„Neturime suvesti gynybos susitarimo tik į finansavimą“

Palaikymą susitarimui dėl gynybos finansavimo reiškia dauguma opozicijos.

„Jeigu būtų tokia iniciatyva iš socialdemokratų arba bendrai kažkokia iniciatyva, tai tikrai ir palaikyčiau, ir dalyvautume, nes manome, kad yra poreikis ilgalaikiškesnio susitarimo dėl gynybos politikos“, – BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak liberalų lyderės, galima šią nuostatą įrašyti Nacionalinio saugumo strategijoje. Vis tik, jį matytų poreikį pasirašyti atskirą dokumentą.

„Nacionalinio saugumo strategija yra labai didelis dokumentas (...). Aš visgi sakyčiau, kad kaip tik yra poreikis visai kitokio pobūdžio dokumento – strateginiam, trumpam, aiškiam, kur būtų susitarta dėl tų dalykų, dėl kurių tikrai galima susitarti“, – teigė parlamentarė.

Sumanymą pasirašyti partijų susitarimą svaresniu laiko ir konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Tačiau, politiko nuomone, jame neturėtų būti apsiribojama vien įsipareigojimu skirti daugiau nei 5 proc. BVP gynybai.

„Pats sumanymas tikrai yra geras, (...) bet mes neturime suvesti gynybos susitarimo tarp politinių partijų tiktai į finansavimo lygį, – BNS sakė jis. – Aš vis tik siūlyčiau galvoti apie susitarimą kaip turinio rėmus, kitaip tariant, per idėjas, per koncepcijas, ir iš to plauktų tam tikras finansinis poreikis.“

Anot L. Kasčiūno, susitarime galėtų būti aptartas valstybės gynybos modelis bei pagrindiniai principai – visuotinis privalomas šaukimas, pasienio fortifikacijos ir kontrmobilumo priemonės, taip pat daugiasluoksnė oro gynyba, skirta apsaugoti ne tik karinius objektus, bet ir miestus bei energetikos infrastruktūrą.

Jo vertinimu, finansavimo poreikis ateityje galėtų būtų net didesnis nei 5 proc. BVP. L. Kasčiūnas akcentavo, kad sukūrus pilno operacinio pajėgumo nacionalinę diviziją, kurios vystymui numatytas dabartinis finansavimas iki 2030 metų, jos išlaikymas taip pat pareikalaus papildomų lėšų.

Tuo metu „Nemuno aušros“ atstovas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) Martynas Gedvilas į siūlymus žvelgė skeptiškai.

„Nežinau, ar reikėtų įtvirtinti tokį pažadą. Reikia žiūrėti pagal poreikį, ko mums reikia, kokia geopolitinė situacija tuo momentu yra. Vis tiek biudžetas yra kiekvienais metais (...) perskirstomas“, – BNS teigė jis.

Tiesa, M. Gedvilas pabrėžė, kad šia tema dar nediskutuota frakcijoje.

Vadina simboliniu veiksmu

Nepaisant opozicijos palaikymo, Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad susitarimas neįmanomas be valdančiųjų palaikymo.

Savo ruožtu socialdemokratė O. Leiputė BNS teigė, kad frakcija šiuo metu neplanuoja inicijuoti diskusijų dėl partijų susitarimo ar nuostatos dėl gynybos finansavimo įtraukimo į strateginius dokumentus, tačiau neatmetė galimybės, kad klausimas galėtų būti svarstomas, jei iniciatyvą iškeltų Vyriausybės atstovai.

„Mes frakcijoje tokios gilios diskusijos dar nesame turėję dėl galimybės tai įtvirtinti, bet tokia diskusija yra galima. Aišku, viskas priklausys nuo geopolitinės situacijos, mes bet kokiu atveju turime reaguoti į laikmetį“, – sakė O. Leiputė.

„Vienas iš pirmųjų turbūt, kuris galėtų apie tai prabilti frakcijoje, tai yra krašto apsaugos ministras, premjeras, bet šiai dienai mes tokių iniciatyvų dar nematėme ir nediskutavome“, – teigė ji.

O. Leiputė pridūrė nesanti didelė tokių susitarimų šalininkė, nes, jos vertinimu, rinkėjai, suteikdami partijoms mandatą, tikisi, kad politikai gebės priimti sprendimus pagal tuo metu kylančius iššūkius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkė Aušrinė Norkienė BNS teigė, kad susitarimas dėl gynybos finansavimo būtų labiau simbolinis. Tokią poziciją anksčiau buvo išsakęs ir partijos pirmininkas Aurelijus Veryga.

„Tie pažadai, tie susitarimai – gerai apie juos diskutuoti ir įtvirtinti, bet aš manau, tai būtų labiau simboliškas veiksmas ir nusiteikimas“, – BNS sakė A. Norkienė.

„Kiekviena atėjusi nauja valdžia, nauja Vyriausybė dirba pagal savo programą ir iš dalies nelabai galbūt atliepia tų susitarimų. (...) Realybė bus tada, kai ateis tie 2030 metai“, – teigė parlamentarė.

A. Norkienė teigė daugiau prasmės įžvelgianti Valstybės kontrolės pasiūlyme finansavimo modelį įtvirtinti Nacionalinio saugumo strategijoje.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad partijų susitarimą „valstiečiai“ pasirašytų, o jame galėtų būti numatyti ir siūlomi platesni įsipareigojimai dėl krašto apsaugos stiprinimo. Kaip vieną iš galimų sričių ji įvardijo karinį pasirengimą mokyklose.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius taip pat teigė, kad susitarimui partija neprieštarautų ir jį pasirašytų, tačiau, jo vertinimu, svarbiausias saugiklis yra visuomenės pasitikėjimas.

„Jeigu tai būtų saugiklis, užtikrinantis, kad iš tiesų tai ir bus įgyvendinta, tai puiku, bet (...) kokį mes parlamentą turėsime po 2030 metų yra labai sunku pasakyti“, – BNS sakė V. Sinkevičius.

„Daug svarbiau yra išlaikyti žmonių pasitikėjimą, kad ši sritis, kalbant apie gynybą, yra kritiškai svarbi ir svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 5 proc. finansavimą. (...) Jeigu tai bus viena iš pagrindinių temų, kurią palaikys Lietuvos visuomenė, tuomet ir politinės partijos tikrai nenukryps nuo to“, – teigė jis.

V. Sinkevičius taip pat abejojo, ar gynybos finansavimo nuostatos įtvirtinimas strateginiuose dokumentuose suteiktų daugiau garantijų, kad jų laikysis būsimos valdžios.

Galėtų būti svarstomas ir VGT

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad esamą gynybos finansavimo lygį gali tekti išlaikyti ir po 2030 metų, todėl šį klausimą reikėtų grąžinti į politinę darbotvarkę.

Pasak jo, įsipareigojimas skirti daugiau nei 5 proc. BVP galėtų būti numatytas tiek partijų susitarime, tiek strateginiuose dokumentuose.

„Kur jis būtų įtvirtintas, didelio skirtumo nėra. Aš manau, kad galėtų būti ir nacionaliniame susitarime (...). Nacionalinio saugumo strategija irgi yra vienas iš variantų“, – BNS sakė D. Matulionis.

Pasak prezidento patarėjo, ateityje šis klausimas taip pat galėtų būti svarstomas Valstybės gynimo taryboje, tačiau pirmiausia dėl jo turėtų susitarti politinės partijos.

Be to, jo teigimu, nors galutinį sprendimą dėl biudžeto paskirstymo kasmet priima Seimas, partijų susitarimas turėtų svarbią politinę reikšmę.

„Nacionalinis susitarimas yra svarbus tuo, kad jis įpareigoja tiek pozicijoje, tiek opozicijoje veikiančias politines partijas. O Valstybės gynimo taryba – tai aukščiausių valstybės vadovų, šiuo metu esančių valdžioje, sprendimas, kuris neįpareigoja opozicijos ilgesniam laikui laikytis tos pačios nuostatos“, – teigė D. Matulionis.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas šią savaitę sakė, kad siekį gynybai skirti daugiau nei 5 proc. geriausia būtų įtvirtinti Nacionalinio saugumo strategijoje.

„Nacionalinio saugumo strategija turėtų būti, manau, tas dokumentas, pagrindinis, kadangi juo vadovaujasi visa šalis, visa valstybė ir, be abejo, po 2030 metų ne mažiau kaip 5 proc. nuo BVP turėtų būti skiriama valstybės saugumo poreikiams, kadangi mes turėsime ne tik toliau modernizuoti Lietuvos kariuomenę, bet ir išlaikyti jau įsigytą techniką, karių padidėjimą ir naujai sukurtą infrastruktūrą. Tai reiškia, kad našta nemažės, o kai kuriais atvejais ir didės“, – BNS sakė ministras.

Paklaustas apie galimą partijų susitarimą, R. Kaunas nurodė, kad pagrindinis ir svarbiausias dokumentas turėtų būti minėta strategija.

„Nacionalinio saugumo strategija ir yra tas sutarimas, nes už jį balsuojama Seime ir visos partijos, kaip ir turėtų, pritarti tam dokumentui. Jeigu matysime poreikį papildomam susitarimui, tai mes tikrai tam neprieštaraujame, sakykime, bet svarbiausia iš esmės, kad tie susitarimai neliktų tik tekstu dokumentuose, o tai virstų į realius skaičius“, – aiškino jis.

Autorė Karolina Ambrazaitytė

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius