Vilnius, lapkričio 14 d. (BNS). Į Ukrainą stažuotis vykstantys Lietuvos medikai sako tampantys universalesni, o šalies gydymo įstaigos pritaiko jų parvežtą kariaujančios šalies patirtį, kaip greitai pertvarkyti veiklą ir prisitaikyti prie įvairiausių scenarijų.

Šią savaitę vykusioje strateginėje veiksmų sesijoje „Ukrainos pamokos Lietuvos sveikatos sistemai: nuo patirties iki veiksmų“ medikai, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir valstybės institucijų atstovai aptarė patirtis ir pamokas, kurias suteikia Lietuvos specialistų stažuotės Ukrainoje.

Nuo 2022 metų misijose į Ukrainą dalyvaujanti Ekstremaliosios medicinos situacijų centro projekto koordinatorė Vaiva Jankienė sako, kad medikai kariaujančioje šalyje pamato, ką turi papildomai išmokti, kokius įgūdžius turi prisiminti.

„Taip pat jie, kaip aš sakau, pasimatuoja karo rūbą, kaip tose karo sąlygose veikti, (...) kai tau nuolatos virš galvos zuja šachedai, banderolės, kai krenta KAB'ai, kai tu matai tuos FPV dronus. Tomis sąlygomis Ukrainos medikai veikia, dirba ir mūsų medikai lygiai taip pat išsibando ir patiria lygiai tą patį“, – BNS teigė V. Jankienė.

„Grįžę jie tikrai yra visai kitokie, sustiprėję, labiau žinantys, ką jie darys. Kaip taisyklė, grįžę medikai perduoda žinias savo kolegoms. Perduoda ne tik tas kompetencijas kaip specialisto, bet perduoda tai, kaip veikia įstaiga, kaip veikia komandos, kokia yra logistika, koks yra aprūpinimas, kokia yra strategija. Net paprastas dalykas, o kaip įstaiga išsikviečia savo darbuotojus, kai vyksta masinė nelaimė. Tai labai daug tokių kampų, sluoksnių, kuriuos labai sudėtinga būtų išvardinti“, – dėstė ji.

V. Jankienės teigimu, daugiausia į Ukrainą vyksta chirurgai, traumatologai, slaugytojai, paramedikai, skubiosios pagalbos specialistai.

„Aš labai tikiuosi, kad tas projektas galbūt bus pratęstas, galbūt bus kitas, nes norinčių medikų, laimei, mes turime labai daug. Visi yra motyvuoti ir jų niekaip nereikia papildomai skatinti. Jie savanoriškai beldžiasi, rašo, kad nori važiuoti, ir labai džiaugiuosi Lietuvos medikų bendruomene, nuostabi bendruomenė“, – sakė projekto koordinatorė.

Dienos, kai sistema pilnai pasiruoš, nebus

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovas Tomas Jovaiša teigia, kad iš Ukrainos grįžę medikai tampa universalesni.

„Šiuolaikinė vakarietiška medicina pasižymi labai aukšta kokybe, bet labai didžiule subspecializacija, tuo metu masinių nelaimių metu labai dažnai reikia atlikti platesnes roles, negu kad mūsų medikams įprasta. Tai ta patirtis apie tokį visapusiškumą yra be galo svarbi“, – BNS sakė gydymo įstaigos vadovas.

Jis pasakojo, kad klinikose veikia Pasirengimo ekstremalioms situacijoms tarnyba, kurios atstovai lankėsi Ukrainoje ir Izraelyje, mokėsi, kaip dirbti karo sąlygomis.

„Ta tarnyba atsakinga už mūsų pratybų organizavimą, planų pakeitimus. Tai labai dažnai tos patirtys atkeliauja, patirtys virsta pratybų scenarijais, tada mes išsibandome kažką, matome, kas neveikia, ką mūsų planuose reikia pakoreguoti, ir tas koreguojasi“, – kalbėjo T. Jovaiša.

Santaros klinikų vadovas teigė, kad niekada nebus taip, kad gydymo įstaiga galės pasakyti, jog yra visiškai pasiruošusi dienai X.

„Dienos, kada sistema bus pilnai pasirengusi, nebus. Mes nežinome tiksliai, kas įvyks ar kaip įvyks. Tai rodo ir kitų šalių pavyzdžiai. Vertinant, pavyzdžiui, Izraelį, jų pačių reagavimo sistemos ženkliai pasikeitė paskutinio karo metu, kada jie patyrė pirmąsias balistinių raketų atakas. Manau, kad sistemai svarbiausia yra gebėti prisitaikyti, o neturėti tobulai atidirbto vieno ar kito scenarijaus. Tai mes savo pratybose būtent to ir siekiame“, – sakė T. Jovaiša.

„Pavyzdžiui, visai neseniai vyko smėlio maišų pratybos. Kiek reikia pastangų, pajėgumų, kiek reikia laiko tam, kad uždengtume langus smėlio maišais, ir kol realiai nepabandysi, nesužinosi. (...) Tikrai nereikia turėti lūkesčio, kad mes kažkada būsime 100 proc. pasirengę, bet mes turime išsibandyti daugumą savo sistemų ir turime būti pasirengę prisitaikyti prie tų situacijų, kurios tikrai iškils pakankamai nenumatytos ar ne visai tokios, kaip mes tikėjomės“, – dėstė jis.

Į Ukrainą kartu su kitų gydymo įstaigų atstovais vykęs Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Mindaugas Vaitkus BNS sakė pamatęs, kaip ligoninės, skirtos taikos metu teikti paslaugas, greitai persitvarkė ir prisitaikė dirbti, „kai krenta bombos ir skraido dronai virš galvų“.

„Ukrainiečiai sako, kad mums nereikia iš jūsų pagalbos, mes norime palaikymo ir mes viskuo, ką dabar turime, pasidalinsime, jūs imkite ir naudokite, pritaikykit pas save, mums visiškai negaila, mes džiaugiamės, kad jūs mus palaikote, ir norime, kad ir toliau mus palaikytumėte (...) Tas yra džiugu, kad jie tuo dalinasi, ir mes galime imti iš jų pavyzdį“, – BNS sakė M. Vaitkus.

Panevėžio ligoninės vadovo teigimu, iš Ukrainos parsivežta padėtis reikalinga ne tik galimo karo atveju, bet ir dabartinėje situacijoje, pavyzdžiui, į Lietuvą įskridus kariniams bepiločiams orlaiviams.

„Skraido dronai, turime oro pavojų, o kas būtų, jei jis atsitrenktų (į ligoninės pastatą – BNS), kaip reikėtų teikti paslaugas, kur jas reikėtų teikti? Viskam rengiamės: nuo rūsių pasiruošimo, nuo planų pasiruošimo, kaip ką darytumėme, kur skambintumėme, kam pirmam skambintumėme, (...) plius įtraukimas darbuotojų, kad jie irgi susipažintų su tais planais“, – kalbėjo M. Vaitkus.

Tikisi, kad stažuotės tęsis

Buvusi sveikatos apsaugos ministrė, premjero patarėja Marija Jakubauskienė teigia, kad Lietuvos medikų stažuotės Ukrainoje, prie kurių prisijungia ir kitų regiono šalių specialistai, yra „unikalus projektas visos Europos mastu“.

„Svarbiausias dalykas yra ne tik tokia patyriminė praktinė patirtis medikams dirbti su pacientais, kurie patiria karo traumas, bet ir visai sveikatos sistemai svarbus veikimo algoritmų susidėliojimas, mastelio suvokimas ir sisteminiai sprendiniai, kad reikia praktikuotis, treniruotis, ruoštis“, – BNS sakė M. Jakubauskienė.

Ji pažymėjo, kad pradėjus organizuoti medikų stažuotes į Ukrainą kilo klausimų, ar nebus sunku prisikviesti specialistų vykti į tokias misijas.

„Medikai patys nori turėti supratimą, žinias, patirtis, kompetenciją, kaip jiems veikti. (...) Dabar susibūrė šita medikų bendruomenė, įstabi jėga ir patirtis, kuri Lietuvą daro absoliučiai unikalia visame regione“, – kalbėjo premjero patarėja.

Visgi ji pažymėjo, kad nors didžiųjų miestų gydymo įstaigų vadovai ir medikai, apsilankę Ukrainoje, suvokia poreikį ruoštis ekstremalioms situacijoms, regionuose situacija kiek kitokia.

„Ką tenka girdėti, kad kai kurių mažesnių rajonų ligoninių vadovai tos svarbos pasiruošimo neįvertina kaip realios, kad ji bus tikrai reikalinga, ir tuo metu rutina užgožia papildomą pastangą, kurios reikia. Tai šitą girdžiu, (...) ir būtų geriau, kad galėtų mokytis vieni iš kitų jau Lietuvos lygiu, ir tas dalinimasis patirtimi būtų prasmingas“, – teigė M. Jakubauskienė.

Pasak projekto koordinatorės V. Jankienės, į Ukrainą vyko jau 17 Lietuvos medikų grupių – daugiau nei 100 specialistų.

„Projektas tęsis dar pusantrų metų, projekto rėmuose (iš viso – BNS) išvyks 120 medikų (...). Gruodžio mėnesį važiuoja nauja grupė, tai vėl bus tarptautinė grupė, nes latviai ir estai vėl prašosi prijungti, jie vis dar neranda galimybių patys tą daryti, tai mes tikrai kolegoms kaimynams padėsime mielu noru“, – kalbėjo projekto koordinatorė.

Ji taip pat pabrėžė, kad dar daugiau nei pusšimtis medikų į Ukrainą vyko ne pagal šią programą.

Autorius Vilmantas Venckūnas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius