Vilnius, vasario 17 d. (BNS). Paaiškėjus, kad Seimo narys socialdemokratas Audrius Radvilavičius lobisto Martyno Nagevičiaus parengtas pataisas pateikė kaip savas, parlamentarai ir ekspertai pabrėžia, kad konsultacijos su interesų grupėmis ar lobistais siūlant teisėtvarkos pokyčius yra normali praktika, tačiau tai būtina deklaruoti.

„Kiekvienas Seimo narys turi teisę konsultuotis su įvairiomis interesų grupėmis, bendrauti, tartis, prašyti ekspertinės nuomonės tam tikrais specializuotais (klausimais – BNS). Bet tai tik viena medalio pusė. Kita medalio pusė yra apie tai, kad mūsų įstatymai numato skaidrumo reikalavimus, kurių vienas iš pagrindinių aspektų yra deklaravimas“, – BNS sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys demokratas Lukas Savickas.

„Tikrai ne kartą teko matyti Seime įvairius įstatymo projektus, kurie svarstomi, pavyzdžiui, po susitikimo su kokia nors verslo asociacija ar su skirtingomis verslo asociacijų grupėmis“, – pridūrė jis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas prisipažino pats kelis kartus teikęs siūlymus po konsultacijų su suinteresuotomis pusėmis ir tai, jo manymu, leidžia kokybiškiau parengti įstatymų pataisas.

„Man pačiam teko ne vieną įstatymą teikti darbo santykiuose. Tai ir su profsąjungomis bendradarbiauji, ir su darbdaviais. Dabar tenka su ministerijos atstovais ar bankų (atstovais konsultuotis – BNS). Tokiu atveju pataisos gerokai geriau paruoštos ir atitinka tą, ką reikia keisti. Kitas dalykas yra, jeigu ten daromos kokios nors išlygos ir iš to kažkas gauna naudos, o ne ginamas viešasis interesas“, – BNS sakė parlamentaras.

Anot socialdemokrato, platesnis suinteresuotų grupių įtraukimas į diskusiją leidžia įstatymų pataisose geriau atspindėti viešąjį interesą.

„Jeigu yra sudėtingesni ir jautresni įstatymai arba jų pataisos, tai kuo daugiau (pusių – BNS) įtrauki į svarstymą, kuo daugiau susipažįsta, tuo mažiau tikimybės, kad jis bus naudingas tik kuriai nors grupei“, – kalbėjo A. Sysas.

Konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad viešai nenurodžius projekto rengėjo, metamas šešėlis ant visų pataisų.

„Jei ta informacija būtų vieša ir nurodoma (kas parengė suinteresuotas asmuo – BNS), tame nematyčiau jokios problemos. Lobistas registruotas, jis teisėtai tą daro. Bet jei tokia informacija nutylima ir tik dėl tam tikrų aplinkybių sužinoma apie tai, tai, be abejonės, neprideda pasitikėjimo. Tie nutylėjimai tada meta šešėlį visam projektui, kuris galbūt ir geras“, – tvirtino Seimo narys.

M. Lingė pasakojo, kad ankstesnėje Seimo kadencijoje svarstant Vyriausybės teikiamą turto vertinimo reformą, patys turto vertintojai per atskirą Seimo narį siūlė alternatyvius projektus.

Jis taip pat prisiminė atvejus, kai interesų grupės visam komitetui atsiųsdavo siūlomus įstatymo projektus.

„Pasitaiko, kada visam komitetui ir komiteto nariams atsiunčiamas koks nors pasiūlymas elektroniniu paštu iš kokios nors suinteresuotos grupės ir net projektas pasiūlomas. Tai irgi yra pakankamai skaidrus procesas, nes laišką gauna ne vienas konkretus Seimo narys“, – pasakojo konservatorius.

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė teigė, kad svarbiausia yra žinoti teikiamo pasiūlymo tikslus.

„Normalu, kad Seimo narys susitinka su įvairiomis interesų grupėmis, su registruotais lobistais, sulaukia įvairių pasiūlymų. Esmė yra žinoti, kad tie susitikimai vyksta ir kokie yra teikiamų pakeitimų tikslai“, – BNS sakė ji.

„Svarbu labai aiškiai atliepti, kokie siūlomų pakeitimų tikslai. Čia yra esminis klausimas, kuris svarbus svarstant pataisas. Šita istorija atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, kas yra lobistinė veikla ir kaip patys procesai turi vykti. Matau šioje situacijoje labai aiškią nišą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (...) pateikti aiškesnį vaizdą, kaip viskas turėtų vykti“, – pridūrė ji.

Seimo statutas įpareigoja teisės akto pakeitimus registruojančius parlamentarus pateikti ir aiškinamąjį raštą, kuriame, be kita ko, privalu nurodyti, kas yra įstatymo projekto iniciatoriai – institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai – ir rengėjai.

Be to, Seimo kanceliarija teigia tobulinanti teisėkūros informacines sistemas, kad jose iškart būtų matomi projekto iniciatoriai.

Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Teisės aktų registro skyriaus vedėja Auksė Ruebens BNS teigė, kad dabar veikiančias dvi teisėkūros informacines sistemas norima sujungti.

„Sistemų atnaujinimo projektu siekiama sukurti vieną bendrą teisėkūros informacinę sistemą ir valstybės mastu sudaryti sąlygas nuoseklios ir atviros teisėkūros įgyvendinimui, užtikrinti teisėkūros procese dalyvaujančių subjektų veiksmų suderinamumą bei sukurti bendrą, saugią, skaidrią ir pažangią informacinę aplinką. Taip pat atnaujinus sistemą visuomenei būtų lengviau ir patogiau įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus“, – komentare BNS teigė A. Ruebens.

Ji pabrėžė, kad dabartinės sistemos sukurtos daugiau nei prieš dešimtmetį, todėl poreikis jas atnaujinti – natūralus.

„Vienoje sistemoje kuriamas ir atvaizduojamas teisėkūros ciklas užtikrins paprastesnį informacijos prieinamumą, bus aiškiai matoma, kada atsirado konkretus teisės akto projektas, kas jį inicijavo, kokie buvo jo derinimo etapai, kokių pastabų ir pasiūlymų buvo pateikta, kaip ir kieno iniciatyva projektas kito, kokie būtini teisėkūros žingsniai atitinkamam projektui pagal teisėkūros ciklą“, – pabrėžė A. Ruebens.

Kaip rašė BNS, A. Radvilavičiaus registruotas Vandens įstatymo pataisas, kuriomis siūloma žuvitakių įrengimą finansuoti valstybei, parengė lobistas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius.

Tai BNS patvirtino tiek Seimo narys, tiek M. Nagevičius.

Pastarasis pabrėžė, kad apie savo susitikimą su politiku deklaravo sistemoje „Skaidris“.

Tuo metu Seimo narys aiškinamajame rašte nurodė, kad jis pats yra projekto iniciatorius bei rengėjas.

Autorius Lukas Oželis

[email protected], Verslo naujienų skyrius