naujos 5-6; 12–16 pastraipos

Vilnius, liepos 28 d. (BNS). Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos gynybai ir toliau skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Nediskutavome intensyviai apie kitų metų (valstybės biudžeto – BNS) dydžius, bet akivaizdu, kad ir prezidentas, ir aš laikomės aiškios pozicijos, kad mes liekame ir liksime 5 proc. klube. Kas bus po kablelio, kol kas per anksti pasakyti“, – antradienį Prezidentūroje žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

Anot jo, pirmąjį šių metų pusmetį panaudota 30 proc. gynybai skirtų lėšų. Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. BVP, apie 4,8 mlrd. eurų.

„Likęs pusmetis šių metų turės būti intensyvus ir operatyvus, kad ir skaidriai, ir efektyviai likusius metų asignavimus panaudotume“, – sakė M. Sinkevičius.

Paklaustas, ar ketina su krašto apsaugos ministru peržiūrėti gynybos sektoriaus įsigijimų prioritetus, M. Sinkevičius pabrėžė norintis „aiškiai suprasti ir žinoti 2027 metų įsigijimų planus“, o taip pat žinoti planus, kaip „užtikrinti tinkamą brigados priėmimą, oro gynybą ir divizijos pilną operacinį pajėgumą“.

„Natūralu bus mano klausimas – tai milžiniški pinigai, beveik penki milijardai – kam, kur, kiek išleidžiame, kad ir visuomenė žinotų, kad ir man būtų aišku ir būtume galbūt ir geresnėje žinioje ir jaustumėmės saugiau patys“, – nurodė jis.

BNS rašė, kad šiuo metu šalies vadovai yra sutarę iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 5–6 proc. BVP. Šis finansavimas yra susietas su tikslu išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją ir priimti Vokietijos brigadą.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė praėjusią savaitę pasiūlė strateginiuose dokumentuose įtvirtinti, kad didesnis nei 5 proc. BVP finansavimas gynybai išliks ir po 2030 metų.

Pritarimą, kad politinės partijos galėtų susitarti dėl gynybos finansavimo po 2030 metų, išsakė ir prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius.

M. Sinkevičius teigė stebintis šias viešojoje erdvėje vystomas diskusijas, tačiau, anot jo, prieš priimant sprendimą dėl partijų susitarimo turi būti įvertinti ir po dviejų metų vyksiantys Seimo rinkimai.

„Čia turbūt padiskutuosime partiniame lygmeny, kaip tą reikėtų daryti ir ar tą reikėtų daryti, nes politinis ciklas diktuoja, kad 2028 metais mes turėsime parlamento rinkimus, – kalbėjo premjeras. – Žinoma, reikia matyti į horizontą, bet tuo pačiu nežinau, ar dabartinės parlamentinės partijos turi mandatą į priekį ne savo mandatų nustatyti kažkokias gaires ar kažkokius tai rėmus.“

Be kita ko, M. Sinkevičius pabrėžė, kad kalbant apie 2030-uosius ir dar vėlesnius metus reikia galvoti, kaip bus „užkurta“ gynybos pramonė, kaip sektorius bus finansuojamas valstybės lėšomis.

„Tai yra labai svarbus elementas, (...) kad mes būtume ne tik vien perkantieji, bet ir gaminantieji, ir gamindami naudotume ne tik sau, bet ir sugebėtume eksportuoti, NATO šalims parduoti. Tai tas elementas, gynybos pramonės, sakykime, užkūrimas, vadinkim taip, labai svarbus ir prezidentui, ir man asmeniškai“, – pabrėžė jis.

Paklaustas, kada į Lietuvą galėtų atvykti kita JAV karių rotacija, premjeras teigė besiviliantis teigiamo sprendimo ir kad jis bus netrukus.

„Sklandė šiek tiek ore (žinia – BNS), kad bus iki liepos pabaigos, gal dabar jau persikelsime į rugpjūtį. Nėra jokių indikacijų, kad kažkas keistųsi, tiesiog, žmonės turbūt daug kur atostogauja, politiniai sprendimai užtrunka ir tie sprendimai, manau, kad jie įvyks ir tikimės, kad artimiausiu metu ir bus teigiami“, – aiškino Vyriausybės vadovas.

BNS skelbė, kad Lietuvoje rotaciją šią vasarą baigė daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių. Jie iš Lietuvos išvyko Vašingtonui peržiūrint ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Europoje.

Autoriai: Karolina Ambrazaitytė, Vakaris Vingilis

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius