Vilnius, spalio 27 d. (BNS). Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako sutinkantis, kad reikia datos, nuo kada Lietuvoje bus įvestas visuotinis šaukimas, tačiau perėjimui prie tokio modelio būtinas atitinkamas pasiruošimas.

„Turime turbūt apsispręsti, matydami situaciją, finansavimą, pajėgumus, instruktorių kiekį, skaičius, kurie bus pašaukti, apsispręsti, kada realu, o ne taip, kad, kaip sakyti, labai norime, bet paskui ateis ta data ir sakysime, kad šiek tiek nukeliame“, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė Vyriausybės vadovas.

„Tai tos datos reikia, bet nepamirškime, kad tai nėra tiktai datos klausimas, tai ir sistemos pasiruošimo klausimas“, – pridūrė jis.

Taip M. Sinkevičius komentavo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Lauryno Kasčiūno ir daugumos Seimo konservatorių registruotas įstatymo pataisas, kurios numato, kad visuotinis šaukimas būtų įvestas nuo 2030 metų.

Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad visuotinio šaukimo modelis bus aptariamas ir artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje.

„Yra skaičiais pailiustruota, kad yra kalbama apie šauktinių skaičių, priklausomai nuo metų, apie 15 tūkstančių. Visuotinis šaukimas nėra data kalendoriuje, (...) dabar yra sakoma, pasirinkime, kuriais metais. Be to, kad pasakysime, kuriais metais, tai visus tuos, kuriuos pašauksime, turėsime apmokyti. Tai klausimas, ar turime instruktorių pakankamą skaičių, sakykime, 15 tūkst. pašauktųjų, ar turime tinkamą patalpų kiekį, ar tai būtų stacionarios patalpos, ar konteineriai“, – dėstė M. Sinkevičius.

„Taip manipuliuoti, kad va 2030-ieji, 2032-ieji, trisdešimtkažkelinti. Reikia krašto apsaugos sistemai užduoti labai aiškų politinį toną ir jis bus užduotas. Aš pats noriu, kad mes labai aiškiai įsivardintume“, – sakė jis.

Kaip rašė BNS, konservatorių parengtais įstatymų projektais numatoma atsisakyti atsitiktinės atrankos pagal metinę šauktinių kvotą ir įtvirtinti visuotinį šaukimą nuo 2030 m. sausio 1 dienos.

Projektu siūloma įtvirtinti, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius būtų lygus atitinkamais metais šaukiamų karo prievolininkų skaičiui.

Privalomai šaukiami būtų tik vaikinai, merginos – gali rinktis savanoriškąją tarnybą, kaip ir išlieka dabartiniame įstatyme galiojančios nuostatos dėl alternatyvios karo tarnybos atlikimo.

Sausį KAM sudarytame 2026-ųjų karo prievolininkų sąraše buvo 42 tūkst. 556 jaunuoliai, iš jų šiemet planuota pašaukti 5 tūkst. asmenų.

Interviu BNS kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras yra teigęs, kad kariuomenės tikslas – iki 2030 metų pašaukti „beveik visus norinčius ir galinčius“ ir pasiekti 7–8 tūkst. karo prievolininkų per įvairias formas.

Šauktiniai Lietuvoje tarnauja devynis mėnesius, tačiau šiais metais atsirado galimybė trumpinti privalomąją karo tarnybą – sudarytos sąlygos ją atlikti tris, šešis arba devynis mėnesius.

Taip pat į tarnybą šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai, ir jų kasmet ketinama pašaukti vis daugiau. Dalis politikų sako, kad tokiu būdu ir artėjama prie visuotinio šaukimo.

Prezidento vadovaujama Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba rugsėjo viduryje pranešė, kad VGT siūlys paspartinti visuotinio šaukimo įvedimą.

Kaip rašė BNS, asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu rugpjūtį atlikta apklausa parodė, jog beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritarė, kad šalyje būtų įvestas visuotinis šaukimas, o prioritetas teikiamas vyrų šaukimui.

Autorius Vilmantas Venckūnas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius